Europos Sąjungai rengiant žaliojo atkūrimo planus po COVID-19, Europos mokslų akademijos kviečia politikos formuotojus pripažinti svarbų mokslo vaidmenį ir intensyvinti pastangas  trijose pagrindinėse – energetikos, ekosistemų ir sveikatos – srityse. „COVID-19 leido visuomenei aiškiai suvokti, kad įveikiant krizę mokslo vaidmuo yra labai svarbus. Dabar, vykstant klimato kaitai, kita didelė krizė yra jau čia. Tikimės, kad mokslas bus išklausytas, kol dar nevėlu įveikti klimato krizę,“  – sako Maiklas Nortonas (Michael Norton), EASAC aplinkos programos direktorius.

https://easac.eu/publications/details/how-can-science-help-to-guide-the-european-unions-green-recovery-after-covid-19/

[Visas EASAC komentaras PDF]

Tai, kaip Europos Sąjunga ir jos valstybės narės planuoja atsigauti, lems žmonių gyvenimo kokybę ateinančiais dešimtmečiais. Mažesnį išmetamo anglies dvideginio kiekį, švaresnį orą, pagarbą ekosistemai, didesnį dėmesį sveikatai. Remdamiesi savo ankstesniu darbu, žymūs Europos mokslininkai primena Europos Sąjungai apie jos atsakomybę imtis lyderystės ir drąsesnių veiksmų.

Spartesnis energijos, susijusios su dideliais anglies kiekiais, gamybos ir naudojimo mažinimas
Net ir nutraukus beveik visą visuomeninę veiklą per pastaruosius porą mėnesių, mažai tikėtina, kad 2020 m. išmetamųjų teršalų sumažėjimas pasieks tą metinį mažėjimo lygį, kuris numatytas įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus. Tai reiškia, kad energijos sistemos turi būti visiškai pertvarkytos, kad būtų išvengta priklausomybės nuo anglies deginimo, nesvarbu, ar tai būtų iškastinis kuras, ar net plataus masto biomasės naudojimas.
Viljamas Džiletas (William Gillett), EASAC Energetikos programos direktorius: „Pandemijos metu labai sumažėjo iš anglies deginimo gaunamos energijos gamyba ir pastebimai sumažėjo naftos sąnaudos transportui. Tai suteikė milijonams piliečių galimybę kelias savaites džiaugtis geros kokybės oru miestuose ir jų teritorijose. Dabar politikos formuotojai ir investuotojai turi sutelkti dėmesį į klimato atšilimo švelninimą ir  užtikrinti, kad tokia sveikatai palanki aplinka būtų tvari.“

Didesnis dėmesys žemės ūkiui, biologinei įvairovei ir sveikatai
Visgi, perėjimas prie mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančios energijos sistemos nėra vienintelis mokslininkų rūpestis. COVID-19 mums primena apie pažeidžiamumą dėl priklausomybės nuo pasaulinių maisto sistemų. Persvarstydama Bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Sąjunga turėtų stiprinti vietos ir regionų maisto tiekimo tvarumą, kartu mažinant žemės ūkio poveikį klimatui“, – sako EASAC biologijos mokslų direktorius Robinas Fiersas (Robin Fears). „Be to, žaliasis atkūrimas suteikia galimybę pasiekti geresnės sveikatos netolimoje ateityje ir mažinti klimato kaitos keliamas grėsmes sveikatai.“
Anot EASAC, trūksta ryšio tarp sveikatos politikos, kuri dažnai formuojama valstybės narės lygiu, ir energetikos, žemės ūkio ir aplinkos politikos, kurios dažnai geriau suderinamos ES lygiu. Tačiau jei valstybės narės nesuteikia Europos institucijoms daugiau mokslu grįstos atsakomybės už sveikatą, pastarųjų veikla negali būti veiksminga.
EASAC prezidentė Kristina Moberg (Christina Moberg) tvirtina: „Kaip mokslas yra suvaidinęs pagrindinį vaidmenį valdant koronaviruso pandemiją, taip jis turi būti pagrindinis informacijos kitoms politikos kryptims šaltinis. Veiksmingam žaliajam atsigavimui reikia tarptautinio koordinavimo, o ES turėtų parodyti lyderystę, įkvėpdama ambicingus kitų šalių veiksmus ir įgyvendindama tarptautines programas, grindžiamas nešališkais mokslo patarimais.“

Apie Europos akademijų mokslo patariamąją tarybą (EASAC):
EASAC sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslo akademijos, kurios bendradarbiaudamos teikia patarimus Europos politikos formuotojams.EASAC suteikia galimybę išgirsti bendrą Europos mokslo balsą.Per EASAC akademijos dirba kartu, teikdamos nepriklausomus, kvalifikuotus ir įrodymais grįstus patarimus apie mokslinius Europos politikos požiūrius tiems, kurie formuoja politiką ar daro įtaką Europos institucijose.