Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademija – dėl mobilaus 5G ryšio (ne)žalingumo

Nuo senųjų laikų, atsirandant naujoms technologijoms, visuomenėje kildavo baimių ir spekuliacijų apie jų įtaką gamtai plačiąja prasme – prisiminkime įvairias mašinas, transportą, elektros įrenginius ir t. t. Šiandieną vertinant komunikacijų priemones ir jų galimybes bet kokie samprotavimai, pagrįsti žinojimu ar šiaip sau – „kažkur girdėjau“ ar „aš taip manau“, – plinta labai greitai ir plačiai, ypač antrasis „aš taip manau“ variantas.

Šiuolaikinės komunikacijų technologijos labai galingos ir be galo sparčiai vystosi, patogu kompiliuoti, modifikuoti informaciją ir dažnai skaitytojas ją gauna kaip kažkieno suformuluotą tekstą, rodantį autoriaus supratimą arba norą pateikti tokią informaciją. Galima prisiminti ir paradoksą dėl asmens duomenų apsaugos ir savo noru socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją.

Sparčiausiai per visą komunikacijos istoriją plėtojantis dabartinėms informacinėms technologijoms, visuomenėje kyla begalės teiginių dėl jų galimos įtakos įvairioms žmogaus gyvenimo sritims. Dažnai pateikiami netikslūs arba iškraipyti samprotavimai, stengiantis sužadinti visuomenės susidomėjimą.

Tai, kas buvo minėta, vyksta ir dėl mobiliųjų telefonų technologijų, pradedant nuo jų atsiradimo (Lietuvoje 1994 m.) iki šių dienų, diegiant 5G technologiją.

Šiandieną nėra žinoma moksliškai pagrįstos informacijos apie šios technologijos žalingumą.

Lietuvos mokslų akademija