Naujienos

Biomedicinos perspektyvos Lietuvoje

2020 01 31

Sausio 30 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko trečioji diskusija, šįkart skirta Biologijos ir medicinos mokslų Lietuvoje perspektyvoms aptarti. Jai pirmininkavo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas.

Iš kairės: sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga ir LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas

Renginio pradžioje LMA prezidentas akad. Jūras Banys akcentavo šių mokslų svarbą užtikrinant visuomenės gerovę ir norą, kad Lietuva neatsiliktų nuo pasaulyje vyraujančių tendencijų. Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga, pritardamas tam, pastebėjo, kad sparčiai besivystančios biomedicinos technologijos, genetikos, molekulinės biologijos sričių pasiekimai teikia daug vilčių visuomenei. Kartu tai kelia ir naujų įtampų. Vienas tokių pavyzdžių – efektyvi individualizuota medicina, kurios plėtra gali labai didinti medicinos paslaugų kainas. Kita vertus, suvienijus mokslininkų ir medikų pastangas, galima patenkinti bent dalį lūkesčių, padidinti veiklos efektyvumą. Bendradarbiavimas atveria naujų galimybių. Viena esminių užduočių – kuo efektyviau naudoti didžiuosius duomenis, kurių turime sukaupę daug, tačiau praktiškai nepanaudojame. Todėl siekiant atverti medicininius duomenis mokslininkams, ketinama Lietuvoje įkurti instituciją, kuri ir suteiks galimybę tyrėjams gauti reikiamos informacijos.

Iš kairės: švietimo, mokslo ir sporto viceministras akad. Valdemaras Razumas, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras akad. Valdemaras Razumas pateikė keletą skaičių, rodančių, kad nemažai studijuojančių renkasi biologijos ir medicinos mokslus (sveikatos mokslų krypčių grupę). Deja, kol kas vienam studentui per metus teskiriama apie 3 500 eurų, o to nepakanka. Netrūksta problemų ir mokslo finansavimo srityje. Nors valstybės investicijos į mokslą dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio, verslas į mokslą investuoja net keturis kartus mažiau, nei vidutiniškai Europoje. Akivaizdu, kad reikia iš esmės didinti mokslo finansavimą, kaip tai daroma JAV, Kinijoje, Pietų Korėjoje ir kitur.

Diskusijose Gamtos tyrimų centro (GTC) direktorius prof. Sigitas Podėnas teigė, kad GTC gali būti pavyzdžiu, kaip reikia vykdyti mokslo tyrimus: prieš dešimtmetį susijungusių trijų mokslo institutų tyrimų kryptys – nuo globalių klimato pokyčių iki žiedinės biologijos uždavinių sprendimo ir skaitmenizacijos. Be to, centre siekiama kuo labiau glaudinti mokymo ir mokslo tyrimų procesus.



Iš kairės: Nacionalinio vėžio instituto direktorė prof. Sonata Jarmalaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslo prorektorė prof. Vaiva Lesauskaitė

Nacionalinio vėžio instituto direktorė prof. Sonata Jarmalaitė atkreipė dėmesį, kad viena problemų – išbarstytos lėšos, tyrėjų pajėgos. Iš dalies dėl to sunkiai sekasi konkuruoti dėl projektų. Kita vertus, nors institute mokslininkų tris kartus mažiau negu gydytojų, pastaraisiais metais daugėja reikšmingų publikacijų. Didėja ir užsakomųjų tyrimų skaičius. Paradoksalu, tačiau būtent darbas klinikoje leidžia mokslininkams lengviau gauti pacientų mėginių tyrimams, todėl pavyksta parengti vertingų straipsnių aktualiomis temomis. Prof. S. Jarmalaitė siūlė pagalvoti, ar nevertėtų sukurti medicinos srities mokslinių tyrimų ir technologijų organizaciją, kuri skatintų šios srities mokslo ir medicinos įstaigų konsolidaciją. Galbūt tokią konsolidaciją paspartins šiuo metu pradėtas Nacionalinio biobanko projektas, kurio siekis – per aštuonerius metus sukaupti vieną milijoną mėginių. Toks žingsnis savo ruožtu sustiprintų Lietuvos mokslininkų pozicijas konkuruojant dėl ES fondų.

Inovatyvios medicinos centro direktorius prof. Algirdas Venalis guodėsi, kad vienas didžiausių Lietuvos mokslo pažangos stabdžių – viešieji pirkimai. Taip pat jis pritarė idėjai steigti konsorciumą, panašų į tą, kurį įsteigė fizinių mokslų atstovai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslo prorektorė prof. Vaiva Lesauskaitė diskusiją tęsė optimistine gaida. Jos žodžiais tariant, atkaklumu galima prasiveržti ir pro duomenų apsaugos „Kursko žiedą“. Tiesa, medicininius duomenis epidemiologiniams tyrimams pavyko gauti tik po dviejų metų. Tai labai svarbu, nes tokie tyrimai atitinka visuomenės interesą, ir žmonės elgiasi geranoriškai. Vienintelė išeitis siekiant klinikinės medicinos pažangos, taip pat neatsilikti nuo pasaulio – kompleksiniai mokslo tyrimai. Svarbus ir tarptautinis bendradarbiavimas, nes apie pusė visų mokslinių straipsnių parengiama su užsienio kolegomis.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus siūlė iš pradžių inventorizuoti mokslo produkciją ir jos kokybę. Nacionalinio biobanko projektas (kuriame dalyvauja septynios institucijos) parodys, ar mes sugebame bendradarbiauti ir bendrauti. Viena tokių glaudesnės integracijos formų galėtų būti klinikiniai klasteriai. Be abejo, norint kuo efektyviau naudoti lėšas, būtinas sisteminis matymas ministerijų lygmeniu. Juk mokslininkų gaunami rezultatai svarbūs valstybės gerovei, jie neretai padeda priimti geresnius politinius sprendimus.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus manymu, sveikatos mokslų būklė Lietuvoje prasta, kaip ir gyventojų sveikatos būklė. Šalies gyventojų gyvenimo trukmė mažiausia visoje Europoje, mes pirmaujame pagal mirtingumą nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Reikalinga išeičių analizė, remiantis esančia duomenų baze. Būtinas kuo glaudesnis bendradarbiavimas.



Iš kairės: Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Romas Baronas

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Romas Baronas taip pat pritarė diskusijose pareikštai nuomonei dėl medicinos duomenų naudojimo, nes tokia informacija svarbi ir tarpdalykiniams tyrimams. Be jų neįsivaizduojama ir dirbtinio intelekto sistemų, vis aktyviau naudojamų diagnostikai, plėtra. Prastai ir tai, kad kol kas mokslo finansavimas Lietuvoje nesiekia net vieno procento BVP. Liūdina ambicijų neturėjimas, nes šuo metu rengiamame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane numatoma pasiekti mokslo finansavimą tik iki 2 proc. BVP. Prof. R. Barono manymu, reiktų numatyti skirti bent 2,5 proc.

Renginio pabaigoje buvo nuspręsta parengti rezoliuciją.

Dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA