Naujienų archyvas

Monografijos „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ sutiktuvės

2020 sausio 9 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo pristatyta Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkių dr. Sigitos Kraniauskienės, doc. dr. Silvos Pocytės, prof. dr. Ruth Leiserowitz ir Irenos Šutinienės monografija „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“. Monografija parengta vykdant Lietuvos mokslų tarybos finansuojamą mokslo projektą, ją išleido KU leidykla. Sutiktuvėse dalyvavo knygos autorės dr. Sigita Kraniauskienė ir Irena Šutinienė. Įžvalgomis dalijosi monografijos recenzentas istorikas dr. Darius Juodis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) ir sociologė doc. dr. Rūta Žiliukaitė (Vilniaus universitetas).

Iš kairės: Klaipėdos universiteto mokslininkės Irena Šutinienė ir dr. Sigita Kraniauskienė

Renginį pradėjęs ir jį vedęs LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas pasidžiaugė proga pristatyti KU mokslininkių darbą. Kalbėdamas apie istorikes doc. dr. S. Pocytę, prof. dr. R. Leiserowitz, sykiu  akcentavo KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto produktyvią mokslinę veiklą, skirtą Klaipėdos regiono istorijos tyrimams.

Pristatymą tęsė knygos autorė sociologė dr. S. Kraniauskienė, atstovaujanti Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centrui, subūrusiam Vakarų Lietuvos mokslininkus sociologus ir filosofus, tiriančius šiandienos socialinius procesus Klaipėdos regione ir visoje Lietuvoje. Kalbėdama ji pabrėžė tarpdalykinę knygos autorių kolektyvo sudėtį, leidusią sujungti istorinę ir sociologinę perspektyvas pasakojimui apie Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo likusių žmonių išgyvenimus ir jausenas, apie naujųjų gyventojų atvykimo motyvus, apie kasdienybės aplinką, kurioje gyventojai kūrėsi ir gyveno. Istorinį pasakojimą ir monografijos atsiradimą inspiravo keletas priežasčių. Pirmiausia, tokio tyrimo reikalingumą ir svarbą nuolatos patvirtindavo diskusijos su užsienio mokslininkais, tyrinėjančiais buvusios Rytų Prūsijos istoriją po Antrojo pasaulinio karo tiek dabar Rusijos Federacijai priklausančioje Kaliningrado srityje, tiek Lenkijai atitekusioje Rytprūsių teritorijoje. Antra, siekiant papasakoti krašto pokario istoriją iš gyventojų perspektyvos atsirado puiki paskata suvienyti istorines ir sociologines tyrimo prieigas bei instrumentus. Taip radosi pasakojimas apie naujos visuomenės kūrimąsi Klaipėdos krašte, pagrįstas ne tik rašytinių istorinių šaltinių analize bei ikonografine medžiaga, bet ir įvykių amžininkų pasakojimais – gyvenimo ir šeimų istorijomis. Jose atsiskleidžia pokario Klaipėdos krašto paveikslas, kupinas dramatiškų netekčių ar kasdienio džiaugsmo detalių, siužetų apie sugyvenimą ir atskirtį. Monografija parašyta remiantis interviu su 97 informantais – krašto vietiniais senbuviais, iš įvairiausių Lietuvos kampelių atvykusiais lietuviais ir kitakalbiai atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų. Dėl didelio istorinio nuotolio tyrimo metu buvo pakalbinti daugiausia tie, kurie paskutiniuosius karo ir pirmuosius pokario metus patyrė vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje. Kaip pažymėjo dr. S. Kraniauskienė, pagrindinė monografijos tema – migracija, kuri palietė visą pokario visuomenę. Migracijos proceso, priežasčių ir pasekmių analizė jungia visas knygos dalis. Knygoje siekta analizuoti visas pokario Klaipėdos krašto teritorijoje gyvenusias visuomenės grupes, tačiau daugiausia dėmesio skirta senbuvių pokario situacijai, nes ji iliustruoja kaip geopolitinės transformacijos „ištirpdo“ specifinę etninę kultūrinę bendruomenę.

Monografijos bendraautorė sociologė I. Šutinienė kalbėdama apibendrino dabartinę buvusiame Klaipėdos krašte gyvenančiųjų teritorinės tapatybės darybą. Ji pažymėjo, kad senbuviai ir atvykėliai savąją tapatybę konstruoja remdamiesi kiek skirtingais ištekliais, kur didelį vaidmenį vaidiną šeimos atmintis ir autobiografinė buvimo krašte patirtis. Šie elementai ypač svarbūs atvykėliams tapatinantis arba ne su kraštu, nes senbuviams tapatintis padeda dar ir istorinė atmintis bei ilgamečiai ryšiai su krašto kultūra ir religija.  I. Šutinienė pažymėjo, kad kai kurie atvykėliai palaikė gana artimus ryšius su krašto senbuviais ir tai jiems padėjo labiau susisaistyti su kraštu.



Renginio vedėjas – LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas 

Akad. D. Kaunas, įsitraukdamas į diskusiją ir prisimindamas pokaryje Klaipėdos krašto teritorijoje prabėgusią vaikystę ir jaunystę, paliudijo apie gana glaudžius ryšius su krašto senbuviais, perimtą iš jų tam tikrą žodyną. Sykiu jis pabrėžę itin didelę Kapinių švenčių reikšmę pokario krašto senbuvių gyvenime ir paskatino autores pagalvoti apie galimybę labiau išplėsti ir pratęsti šios temos analizę naujoje – antroje – monografijos dalyje.

Sociologė doc. dr. R. Žiliukaitė pozityviai įvertino knygoje naudotą etnografinę medžiagą, kuri labai organiškai papildo istorinį pasakojimą ir priartina prie individualių išgyvenimų. Ji pastebėjo, kad knygoje reprezentuojami vaikystės prisiminimai gali padėti šeimose jaunesnėms kartos lengviau suvokti vyresniosios kartos išgyvenimus ir taip gerinti tarpgeneracinį dialogą. Doc. dr. R. Žiliukaitė pasidžiaugė knygoje pristatytų temų gausa, taip pat pastebėjo, kad senbuviams skiriamas didžiausias dėmesys ir dėl to mano, kad prasminga knygą išversti į vokiečių kalbą. Ji akcentavo, kad Lietuvoje iki šiol yra gana mažai žinoma apie Klaipėdos krašto senbuvių ir bendrai Lietuvos vokiečių patirtas karo ir pokario traumas. Ši monografija, anot jos, prisideda prie šios temos atskleidimo ir viešinimo.

Istorikas dr. Darius Juodis, komentuodamas monografiją ir sykiu tyrimo metodologiją, pastebėjo, kad pradžioje ji glumino cituojamų liudininkų anonimizavimas, kuris kiek kertasi su istorinio tyrimo principais, tačiau pritarė sociologinei nuostatai, kad šis principas skatina atvirumą interviu metu. Kalbėdamas apie istorinę monografijoje pateikiamos medžiagos vertę, dr. D. Juodis pažymėjo, kad pateikiama medžiaga atskleidžia pokario sovietizacijos ir pasipriešinimo jai regioninius skirtumus Lietuvoje.

Apibendrindamas diskusiją, akad. D. Kaunas pakvietė auditoriją išsakyti savo pastebėjimus ir užduoti klausimų. Akad. Arvydas Virgilijus Matulionis pasidžiaugė kolegių sociologių tyrimu, taip pat produktyvia Klaipėdos sociologų veikla plėtojant Klaipėdos miesto ir regiono tyrimus ir prisidedant prie Lietuvos sociologijos vystymosi. Kiti klausytojai pateikė klausimų apie atskirus Klaipėdos krašto pokario istorijos aspektus, į kuriuos atsakė monografijos autorės.

Dr. Sigita Kraniauskienė,Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA