Naujienos

Akademikas Vytautas Statulevičius: gyvenimas, pašvęstas Lietuvai ir matematikai

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete 2019 m. gruodžio 2 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ir Lietuvos matematikų draugijos bendras renginys „Akademikas Vytautas Statulevičius: gyvenimas, pašvęstas Lietuvai ir matematikai“, skirtas Akademiko Vytauto Statulevičiaus 90-osioms gimimo metinėms. Gausiai susirinkę Jono Kubiliaus auditorijoje kolegos, dėstytojai, studentai, šeimos nariai ir visi pažinoję V. Statulevičių prisiminė įvairiapusę akademiko – mokslininko ir organizatoriaus – veiklą.

Renginį vedė akademikai Remigijus Leipus ir Raimondas Čiegis. Prisiminimais apie V. Statulevičių, kaip mokslininką ir mokytoją, pasidalijo akad. Vygantas Paulauskas. Jis trumpai apžvelgė pagrindines tematikas, kuriomis domėjosi V. Statulevičius. Pradėjęs savo mokslinę veiklą Vilniaus universitete pas profesorių Joną Kubilių, tyrinėdamas skaičių teoriją, vėliau (1954–1957 m.) V. Statulevičius studijavo Leningrado universiteto Tikimybių teorijos katedros aspirantūroje (vadovas profesorius J. Linikas). Ten jis susidomėjo tikimybių teorijos ribinėmis teoremomis, susiformavo būsimos jaunojo mokslininko tyrimų sritys – priklausomų atsitiktinių dydžių sumavimo teorija,  didžiųjų nuokrypių tikimybės ir semiinvariantai; nepriklausomų dydžių sumavimo teorija. Vėliau, Akademikui vadovaujant, buvo apgintos 34 kandidatinės (dabar daktaro) disertacijos, 10 mokinių tapo habilituotais daktarais, profesoriais. V. Statulevičiaus veiklos apžvalgą pratęsė akad. Mifodijus Sapagovas, akcentuodamas plačią Akademiko organizacinę veiklą, pabrėždamas, kad pagrindinė V. Statulevičiaus veikla buvo susijusi su Matematikos ir informatikos institutu (MII), kurio direktoriumi tapo 1967 metais ir institutui vadovavo beveik tris dešimtmečius. Čia jis išplėtė instituto tyrimų tematikas, kurios apėmė tikimybių teoriją, diferencialines lygtis, skaičiavimo matematiką, operacijų tyrimus, logiką, atsitiktinius procesus ir statistiką, vėliau – informatiką ir kitas sritis. Išsiplėtė tarptautinis bendradarbiavimas, o vienas svarbiausių V. Statulevičiaus ,,kūdikių“ – pirmoji Tarptautinė Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija – įvyko 1973 m. ir rengiama kas ketveri metai iki šiol. M. Sapagovas pabrėžė ir Akademiko dėmesį informatikos plėtrai, MII Skaičiavimo centrui ir jo komplektacijai moderniomis skaičiavimo mašinomis. Skaičiavimo centras atliko reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą ir taikymus. Dirbadamas šiose pareigose, V. Statulevičius stengėsi diegti mokslo pasiekimus įvairių valstybinės reikšmės projektų mokslinei ekspertizei, ypač atkreipdamas dėmesį į gamtosaugą. 1972 m. V. Statulevičius tapo LMA tikruoju nariu, 1986–1991 m. buvo LMA viceprezidentu.



Akad. Remigijus Leipus

 Sunku trumpai išvardyti Akademiko pasiekimus, apdovanojimus, Jo gausią visuomeninę ir ,neakademinę veiklą. Bene ryškiausiai, visgi, klausytojai yra įsiminę V. Statulevičiaus meilę muzikai ir armonikai. Archyvinės nuotraukos ir filmuoti ,,Duokim garo“ kadrai dar kartą priminė šį Akademiko pomėgį, taip pat Jo begalinę energiją, entuziazmą, pasišventimą Lietuvai ir matematikai.   



 Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejaus darbuotoja Vitolda Verikaitė

Renginio dalyviai galėjo susipažinti su šiai sukakčiai skirtomis parodomis: VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejuje – „XVII–XIX amžių matematikos klasikų knygos“ (iš VU bibliotekos fondų); Matematikos ir informatikos fakulteto skaitykloje – „Akademikas Vytautas Statulevičius“ (iš muziejaus fondų). Jas parengė H. Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejaus darbuotoja Vitolda Verikaitė, dr. Vilius Stakėnas, MIF skaityklos bibliotekininkė Dalia Larionovienė.

Akad. Remigijus Leipus
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA