Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos nuomonė dėl alternatyviosios medicinos

2019 09 30

2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje vyko LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus narių susirinkimas, skirtas alternatyviosios medicinos klausimams aptarti. Susirinkime įžangos žodį tarė skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas, jis pristatė Europos medicinos akademijų federacijos (FEAM) veiklą ir pakvietė skyriaus narius bei kitus susirinkusiuosius diskusijai apie alternatyviąją mediciną.

Gamtos tyrimų centro Ekonominės botanikos laboratorijos vadovas dr. Juozas Labokas kalbėjo apie  vaistinių augalų Lietuvos gamtinėse ekosistemose įvairovę ir išteklių išsaugojimą.

 LMA buvo aptartas Europos akademijų ir Mokslo patariamosios tarybos (EASAC) bei Europos medicinos akademijų federacijos (FEAM) dokumentas „Dėl tradicinės kinų medicinos“ ir LR Seime rengiamas Papildomos ir alternatyviosios medicinos įstatymo projektas.

 Diskusijoje dėl alternatyviosios medicinos pasisakė akademikai Vytautas Basys, Limas Kupčinskas, Vytautas Jonas Sirvydis, Jonas Remigijus Naujalis ir kiti. Buvo perkaityta akademiko Jurgio Brėdikio nuomonė. Akad. Zita Aušrelė Kučinskienė pristatė Europos medicinos mokslų akademijų federacijos nuomonę dėl tradicinės kinų medicinos.

 Iš kairės: akademikai Vytautas Basys, Saulius Klimašauskas, akad. Limas Kupčinskas, akad. Vincas Būda

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus dauguma akademikų pareiškia savo nuomonę apie dabartinį mokslo požiūrį į alternatyviosios medicinos šiuolaikinį vertinimą.

„Alternatyvioji medicina“ apima bet kokias veiklas, kuriomis siekiama gydomojo (medicininio) poveikio, tačiau stokoja biologinio pagrįstumo (priežasties–pasekmės sąryšio, grindžiamo turimomis biologijos ir medicinos mokslų žiniomis), yra moksliškai neįrodytos, neįrodomos arba atsisako būti moksliškai įrodomos.

Esminis „alternatyviosios medicinos“ skirtumas nuo „tradicinės“ (tiksliau būtų vadinti „moksliškai pagrįstos“) yra tas, kad mokslinė medicina, parinkdama tinkamiausius gydymo būdus, remiasi moksline metodologija juos tikrindama, kruopščiai rinkdama efektyvumo įrodymus atliekant griežčiausius kokybės ir etikos reikalavimus atitinkančius ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus, naudoja medicinos mokslo, paremto biologijos, fiziologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų principais. Minėtame EASAC ir FEAM dokumente teikiamos rekomendacijos, kad visiems produktams ir praktikoms būtini kokybės, efektyvumo ir saugumo užtikrinimo įrodymai, diagnostinės procedūros turi būti pagrįstos įrodymais, neturi būti apmokėtos (kompensuotos) praktikos ir produktai, kol nebus įrodytas jų efektyvumas bei saugumas, preparatai turi būti žymimi kaip ir kitos sveikatai palaikyti naudojamos priemonės bei reklama ir rinkodara turi atitikti atitinkamus skaidrumo standartus.

Alternatyviosios medicinos principai neatitinka mokslo tyrimams keliamų reikalavimų protokolo, nesilaiko jų principų, nepateikia patikimų rezultatų. Teigiamas „alternatyviųjų“ gydymo metodų poveikis dažniausiai remiasi placebo efektu ar savaiminiu pasveikimu dėl natūralios ligos eigos. „Alternatyviosios medicinos“ įteisinimas reikštų galimybę rinktis arba mokslu pagrįstą mediciną, arba „alternatyviąją“, pagrįstą gandais arba neviltimi, kai sergant nepagydoma liga jau niekas negali padėti.

Akad. Zita Aušrelė Kučinskienė

ES direktyvos dėl  alternatyviosios medicinos nėra. 22 Europos valstybės (JK, Prancūzija, Švedija, Suomija ir kitos) šią veiklą ir jos rizikas reguliuoja darbo ir verslo įstatymais.

Stebina bandymas Lietuvoje pakeisti  galiojančius Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 ir visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 straipsnius, reglamentuojant greta mokslo įrodymais pagrįstos medicinos,  mokslu nepagrįstas alternatyviosios medicinos  paslaugas.

Jeigu vis tik būtų norima priimti Papildomos ir alternatyviosios medicinos įstatymą, jis turėtų būti atsietas nuo galiojančių Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886. Atskiras, nesusietas su mokslo įrodymais pagrįstomis sveikatos priežiūros paslaugomis Papildomos ir alternatyviosios medicinos įstatymas veikia 11 Europos valstybių (Vokietijoje, Norvegijoje ir kitur), ši  „alternatyvioji“ veikla nepretenduoja į  valstybės privalomo sveikatos draudimo lėšas. Lėšų švaistymas mokslu nepagrįstoms ir neištirtoms alternatyviosioms priemonėms atitrauktų nemažai lėšų ir tik dar labiau sunkintų Lietuvos medikų darbą bei valstybinių prevencijos programų vykdymą nepamatuotos ir jų propaguojamos rekomendacijos dėl mitybos ar vaistų vartojimo nutraukimo atitrauktų pacientus nuo jiems būtino efektyviausio gydymo. Tokių nepagrįstų sprendimų kaštai galiausiai gultų ant visos visuomenės.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus informacija

Žr. nuotraukas