Naujienų archyvas

HSM skyriaus dienos Klaipėdos universitete ir Palangos savivaldybėje

Š. m. rugsėjo 20–21 d. buvo surengtos HSM skyriaus dienos  Klaipėdos universitete ir Palangos savivaldybėje. Dienose dalyvavo HSM skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas, akademikai Grasilda Blažienė, Rimvydas Petrauskas, Jūratė Sprindytė, Bonifacas Stundžia, Vladas Žulkus ir LMA vyr. referentė Lyda Milošienė.

Klaipėdos universitete rugsėjo 20 d. bendrame LMA HSM skyriaus ir KU filologų ir istorikų posėdyje buvo pristatyti KU humanitarų padaliniai, Lietuvos mokslų akademija ir diskutuota tema „Kas laukia humanitarikos?“. Renginį įžangos žodžiu pradėjo KU rektorius dr. Artūras Razbadauskas, supažindinęs su humanitarikos būkle universitete ir pastangomis ją stiprinti. Akad. D. Kaunas trumpai pristatė LMA istoriją, struktūrą, veiklos kryptis, funkcijas, naujoves (pvz., neseniai įkurtą Jaunąją akademiją), kiek plačiau – HSM skyrių.

KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys supažindino su universiteto humanitariniais mokslais ir studijomis. Jo žodžiais, humanitarai niekada taip plačiai negyveno: daugybė leidinių, galimybių plėtoti mokslą, dalyvauti konferencijose. Fakultete vykdomos visų pakopų studijų programos. Pedagogai ir mokslininkai dar sėkmingiau galėtų įgyvendinti savo misiją, jei nebūtų slegiami kalnų ataskaitų, ne visada prasmingų vertintojų vizitų, kuriems išeikvojama daug jėgų ir popieriaus, o naudos maža.  Nerimą kelia iki šiol nesutvarkyta publikacijų ir kitos mokslininkų veiklos vertinimo sistema, išankstinis nepasitikėjimas mokslininkais, mažas jaunosios kartos domėjimasis humanitarinėmis studijomis ir mokslu. Tai susiję ir su mažais humanitarų atlyginimais, ir su viešąja politika, orientuota į technologines studijas bei mokslus, ir kitomis priežastimis.

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas pristatė institute vykdomą mokslinę veiklą, ypač unikalius Baltijos jūros archeologinius tyrimus. Institutas yra finansuojamas ne tik valstybės, bet ir uždirba beveik 40 proc. lėšų, turi visų pakopų studentų.

Diskusiją dėl humanitarinių mokslų  (HM) dabarties ir ateities pradėjo akad. R. Petrauskas, pristatydamas ką tik paskelbtą  „Lietuvos humanitarinių mokslų raudonąją knygą“ (Vilnius, 2019; https://issuu.com/humanitariniaimokslai/docs/lhmrk), kurios vienas tikslų – skatinti svarstymus, ginčus humanitarų ir plačiau mokslininkų bendruomenėje, visuomenėje. Trumpame pranešime pabrėžta HM savaiminė kultūrinė, socialinė ir politinė vertė, kuri iš esmės nebūdinga tiksliesiems mokslams ir kurios nesupranta nemaža dalis politikų; tačiau galima kalbėti ir apie ekonominę HM vertę (turizmas ir kt.), kurią šiaip jau duoda kiti mokslai. Kitoks yra HM moksliškumas, tad jų publikacijų vertinimas turi skirtis nuo tiksliųjų mokslų publikacijų vertinimo. Šia linkme nemažai padaryta, tačiau dar trūksta sutarimo, kaip adekvačiai kiekybiškai ir ypač kokybiškai įvertinti humanitarų mokslinės kūrybos įvairovę. HM saviti ir sklaidos prasme, – jiems visiškai netinka mokslo populiarinimo terminas. Skiriasi ir HM tarptautiškumas, ypač lituanistikos, Lietuvos HM skydo (lietuvių kalba šiame lauke laikytina tarptautine). Buvo aptarti ir HM infrastruktūros, inovacijų, trūkstamo finansavimo, taikomosios humanitarikos aspektai. Diskusijoje, pritardami pagrindinėms pranešėjo mintims, kai ką išryškindami, taip pat ir atkreipdami dėmesį į „Raudonosios ... knygos“ silpnąsias puses (pvz., joje kalbama iš esmės tik apie interpretacinius HM, lituanistika suprantama pernelyg plačiai, suprastinta etnologinių studijų ir mokslo prasmė) kalbėjo daktarai R. Balsys, Alma Imbrasienė, Dalia Pakalniškienė, Silva Pocytė, V. Safronovas, akademikai G. Blažienė, J. Sprindytė, B. Stundžia ir V. Žulkus.

Iš kairės: HSM skyriaus nariai: pirmininkas akad. Domas Kaunas, akad. Rimvydas Petrauskas, akad. Grasilda Blažienė, akad. Jūratė Sprindytė, akad. Bonifacas Stundžia, akad. Vladas Žulkus, prof. habil. dr. Helmutas Arnašius

        Rugsėjo 21 d. neseniai rekonstruotame Palangos kurorto muziejuje vyko akademikų susitikimas su Palangos miesto savivaldybės vadovais  ir darbuotojais, pedagogais ir visuomenininkais. Sveikinimo žodį taręs Palangos meras Šarūnas Vaitkus apžvelgė, kas nuveikta trimis strateginėmis augančio miesto plėtros kryptimis – sveikatinimo, kultūrinio gyvenimo ir sporto: įrengti dviračių takai, sparčiai rekonstruojamas grafų Tiškevičių – Palangos kurorto įkūrėjų – paveldas (pavyzdingai sutvarkyti Gintaro muziejus ir Anapilio vila, baigiamas rekonstruoti Kurhauzas ir pan.), statomi uždari sporto ir sveikatingumo kompleksai, kad miestas būtų gyvas ir šaltu metų laiku.

 Sveikinimo žodį taria ir apie Palangos miesto aktualijas pasakoja Palangos meras Šarūnas Vaitkus

Akad. D. Kaunas pristatė LMA, ypač HSM skyriaus, veiklą. Apie literatūros mokslininkų darbus, atliekamus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, ir mokslininkams iškylančias problemas kalbėjo akad. J. Sprindytė. Atkreiptas dėmesys, kad institute tiriama ne tik lietuvių, bet ir LDK lotyniškoji, lenkiškoji, rusėniškoji literatūra; sutelkta grupelė baltų literatūrų tyrėjų, mokslininkai aktyviai dalyvauja renginiuose visoje šalyje, pristato naujas instituto knygas, kurių kasmet išleidžiama iki  40. Akad. G. Blažienė išryškino praeities ir dabarties baltistikos tyrimų užsienio šalyse reikšmę baltų kalbotyrai, archeologijai, istorijai, etnogenezei. Šios informacijos autorius papasakojo, kaip keičiasi filologijos studijos ir mokslas universitetuose: dėmesys senosioms kalboms, pasaulio literatūrai, logikai, klasikinėms fundamentinėms studijoms ir mokslui mažėja, o susidomėjimas šiuolaikinėmis didžiosiomis kalbomis, ypač anglų, taikomosiomis studijomis ir mokslais auga. Pranešimą apie Baltijos archeologinius tyrimus padarė akad. V. Žulkus. Sužinojome, kad remiantis naujausiais duomenimis pirmieji žmonės prie Baltijos pasirodė anksčiau negu buvo manyta – apie 12 tūkstantmetį pr. Kr., kad Baltijoje tolimais priešistoriniais laikais yra siautėję cunamiai, o pati jūra buvusi ne tokia sūri.

Išsiskirdami su KU humanitarais ir Palangos šviesuomene sutarėme, kad panašūs susitikimai turėtų būti dažnesni.

Akad. Bonifacas Stundžia

Žr. nuotraukas 

G. Ruočkutės, J. Vanagės , L. Milošienės nuotr.