Naujienų archyvas

Mokslo leidyba ir naujausi technologiniai sprendimai

Rugsėjo 19 d. Visorių informacinių technologijų parke tvyrojo darbinė, kolegiška ir labai jauki atmosfera – vyko „Atvirosios prieigos mokslo leidybos konferencija: vertės (Lietuvos) kryptis“. Konferenciją organizavo Visorių informacinių technologijų parkas, Mokslo leidybos ir edukacinės leidybos klasteris kartu su Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo periodikos asociacija, Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu ir Baltijos pažangių technologijų institutu. Pirmą kartą Lietuvoje apie mokslo leidybą ir jos ateitį diskutavo akademinė visuomenė, leidėjai ir verslininkai. Sveikindamas konferencijos dalyvius Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys linkėjo produktyvaus darbo ieškant efektyviausių būdų kuriant ir diegiant pažangius mokslo leidybos sprendimus.

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta atvirosios prieigos politikai mokslo leidyboje. Mintimis apie atvirosios prieigos iššūkius po 2020 metų pasidalijo buvęs ilgametis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas, dabar EBPO leidybos vadovas, naujų publikavimo būdų kūrimo pradininkas Toby Green’as. Jis kalbėjo apie mokslo leidinių ir duomenų sklaidos internete (elektroninės leidybos) galimybes, žurnalų ir straipsnių publikavimą EBPO iLibrary platformoje.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, kalbėdama apie atvirus duomenis ir tvarią skaitmeninę Lietuvos ekonomiką, pabrėžė, kad svarbu ne tik kaupti, turėti ir saugoti duomenis, bet ir mokėti juos panaudoti siekiant mokslo ar verslo progreso.

Lietuvos mokslo tarybos politikos (mokslo) analitikas Irmantas Pečiūra pristatė atvirojo mokslo politiką Lietuvoje ir Europoje, atskleidė žaliosios ir auksinės atvirųjų prieigų trūkumus, įvardijo privalumus. Vartotojai atvirąja prieiga gali naudotis dviem būdais: nemokamai skaityti mokslinę literatūrą atvirosios prieigos talpyklose (žalioji atviroji prieiga) arba atsisiųsti, kopijuoti, platinti, indeksuoti, naršyti, naudoti papildomas paieškos sistemas, pritaikyti savo reikmėms ir teisėtiems tikslams (auksinė atviroji prieiga).

Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė skaitė pranešimą „Atviroji prieiga ir mokslinių tyrimų duomenys“. Pranešėjos teigimu, atsižvelgiant į mokslo sritį duomenys turi būti kiek galima atviresni ir kiek būtina – uždari. Svarbu ne tik paskelbti tyrimo rezultatus, bet pasiekti, kad juos surastų, apie juos galvotų, vertintų.

Antroji konferencijos dalis – „Atvirosios prieigos politikos įgyvendinimas mokslo leidyboje Lietuvoje“ – susirinkusiuosius iš karto įtraukė į diskusijas. Lietuvos mokslo periodikos asociacijos prezidentas dr. Vincas Grigas gilinosi į mokslo periodikos situaciją mažų šalių universitetuose, svarstė, ar esame pasmerkti mokėti publikavimo mokesčius didiesiems. Pasaulyje vidutiniškai vieno mokslinio straipsnio publikavimas kainuoja 2 tūkst. dolerių, bet gali siekti ir 5 tūkst. dolerių. Nors šis mokestis nuolatos kyla, norinčiųjų skelbti savo straipsnius nemažėja. XIX a. buvo manoma, kad komerciniai leidėjai yra efektyvesni, XXI a. jau niekas neabejoja, kad efektas yra panašus, skirtumas – kaina. Mūsų šalyje mažosios leidyklos publikavimo moksečio netaiko. Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją dr. V. Grigas pabrėžė, kad šalyje turime mokslo periodikos leidybos tradiciją, leidžiame apie 300 mokslo žurnalų (pvz., 404 mokslo žurnalus turi Kroatija, 1903 – Japonija), tačiau mūsų problema – tęstinumas ir vangiai įsisavinami nauji leidybos modeliai. Net 30 proc. Lietuvos leidėjų nesinaudoja moderniomis platformomis, o nenaudodamos atvirojo kodo programinės įrangos jos neturi didelių derybinių galių, sunkiai patenka į tarptautines duomenų bazes.

Didelio susidomėjo sulaukė LMA viceprezidento akad. Zenono Dabkevičiaus pranešimas apie LMA mokslo žurnalų leidybos projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“, kuris prasidėjo 2011 m., o šiuo metu vyksta jau trečiasis projekto įgyvendinimo etapas. Pranešėjas detaliai apžvelgė projekto tikslus, įvardijo partnerius, atskleidė žurnalų ekspertavimo peripetijas, nusakė vertinimo kriterijus ir numatytų bei įgyvendintų darbų mastą, gilinosi į leidinių patikros rezultatus. Pranešėjas sulaukė daug klausimų, svarstė, kaip motyvuoti žurnalų redakcines kolegijas ir recenzentus efektyviai dirbti, kai už atliktą darbą jie negauna jokio materialinio atlygio.

VšĮ Baltijos pažangių technologijų instituto Informacinių technologijų krypties vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Tomas Krilavičius ir UAB „VteX“ ryšių su partneriais vadybininkas Rokas Maliukevičius, kalbėdami apie atvirosios duomenų prieigos ir tinkamo informacijos kodavimo svarbą dirbtiniam intelektui ir duomenų kasinėjimui, pabrėžė, kad svarbu ne tik straipsnio kokybė, bet kad jis būtų matomas, greitai ir lengvai randamas. Pranešėjai atskleidė, kaip tai turėtų būti padaryta techniškai, argumentavo, kad nedirbdami su metaduomenimis tikrai toli nenukeliausim. Straipsniai, pateikti PDF formatu, skirti žmonėms, skaitytojams, paieškos sistema jų nesupranta; HTML – skaitmeninis atvaizdavimas, XML – užkerta kelią klaidoms, taupo laiką, technologijos lengvai supranta ir suranda publikacijas. Pranešėjų įsitikinimu, ateityje visas mokslinių straipsnių tekstas turės būti pateiktas XML formatu.

UAB „VteX“ direktorius ryšiams su partneriais dr. Miroslav’as Šeibak’as supažindino su MISTA žurnalo sėkminga publikavimo patirtimi ir naujausiomis technologijomis, papasakojo, kaip pasinaudojus pažangiausiomis sistemomis „įsukti“ žurnalą į duomenų bazes, pristatė įmonės veiklą – recenzavimo sistemą EJMS, nuotolinio korektūros taisymo sistemą SkyLaTex, serviravimo (hostinimo) platformą PubliMill, technologijas LaTex, įvairias paslaugas autoriams ir skaitytojams.

Diskusija „Lietuvos mokslo leidyba nuo 2020“ sukosi apie tai, kaip padaryti, kad šalies mokslo žurnalai būtų reikalingi, matomi ir patrauklūs ne tik mums. Buvo įvairių nuomonių dėl mažų šalių leidėjų susivienijimo, žurnalų apjungimo ir vienos aukštos kokybės profesionalios platformos sukūrimo. Vieni tokį modelį įvardijo kaip vienintelę išeitį Lietuvai, kiti pasisakė už konkurenciją, pateikė pavyzdžių, kad sėkmingai gali dirbti ir maži, ir dideli leidėjai. Niekas iš konferencijos dalyvių neprieštaravo, kad mokslo leidybos ateitis neįsivaizduojama be naujausių technologijų, kad būtinas mokslininkų ir technologijos specialistų (verslininkų) glaudus bendradarbiavimas, strateginis tikslas turėtų būti pažanga, o ne kova tarp leidėjų, kad privalome tikėti savo jėgomis ir savo mokslu.

LMA Leidybos skyriaus informacija

Nuotarukoje – diskusija apie mokslo leidybą. Iš kairės: doc. dr. Arūnas Gudinavičius (VU), dr. Vincas Grigas (LMPA), akad. Zenonas Dabkevičius (LMA), prof. dr. Tomas Krilavičius (BPTI ir VDU) ir dr. Miroslav Šeibak (VteX)