Naujienos

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos atstovai kviečia bendradarbiauti

Trečiadienio popietę Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) lankėsi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU)  Telekomunikacijų standartizacijos biuro (TSB) direktorius dr. Chaesub’as Li (Chaesub Lee). Susitikime dalyvavo LMA prezidentas akad. Jūras Banys, viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Žilinskas, laikinai einanti direktoriaus pavaduotojo pareigas Ieva Žilionienė bei Tarptautiniųryšių ir visuomenės informavimo skyriausvedėja Inga Rimkevičienė.

Pradėdamas susitikimą, LMA prezidentas akad. Jūras Banys pristatė Lietuvos mokslų akademiją, supažindino su jos istorija, trumpai apibūdino veiklą. Prezidentas kalbėjo, kad Akademija kuruoja visas mokslo sritis – gamtos, medicinos ir sveikatos, technologijos, žemės ūkio, humanitarinius bei socialinius mokslus. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad LMA vykdo ekspertinę ir patariamąją veiklą Seimui ir Vyriausybei: TSB direktoriui buvo pristatyti Gedimino pilies kalno būklės ekspertinio vertinimo ir vertinimo dėl skalūnų dujų žvalgybos Lietuvos žemės gelmėse pavyzdžiai, priimta rezoliucija dėl genomo redagavimo metodų naudojimo teisinio reguliavimo.

ITU – tai seniausia dukterinė Jungtinių Tautų organizacija, koordinuojanti viso pasaulio telekomunikacijos veiklą. Organizacija skirsto pasaulinį radijo dažnių spektrą ir palydovų orbitas, plėtoja techninius standartus, užtikrinančius tinklų ir technologijų sklandų tarpusavio ryšį bei stengiasi gerinti prieigą prie informacinių technologijų viso pasaulio šalyse. ITU TSB direktorius dr. Ch. Li supažindino LMA vadovus su biuro veikla. TSB centralizuoja ir teikia informaciją apie alternatyvias skambinimo procedūras, šalims priskiria telefono numerių kodus, operatoriams skiria tinklų kodus, teikia techninę informaciją apie tarptautines telekomunikacijas. Direktorius taip pat papasakojo ir apie ITU bendradarbiavimą su daugiau nei 800 organizacijų, tarp jų „Google“; „Huawei“; „Amazon“ ir kiti žinomi vardai. Į šį skaičių taip pat įeina ir 150 universitetų bei mokslo institucijų, su kuriomis ITU yra sudarę bendradarbiavimo sutartis. Dr. Ch. Li pabrėžė, kad šis bendradarbiavimas yra labai naudingas mokslininkams, studentams ir bendrai universitetų sistemai. Bendradarbiavimas palengvina prieigą prie ITU standartų ir rekomendacijų, atsiranda galimybė stebėti reikiamų dokumentų raidą realiuoju laiku gerinant mokslinių darbų kokybę, o svarbiausia – kuria telekomunikacijų įrangos standartus. ITU siekia didinti bendradarbiavimą su akademinėmis bendruomenėmis, todėl dr. Ch. Li pasiūlė Lietuvos mokslų akademijai taip pat dalyvauti bendroje veikloje.          

LMA prezidentas akad. J. Banys pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje veikia keturios mokslo institucijos, specializuojančios telekomunikacijų, elektronikos ar elektrodinamikos sektoriuje, kurios galėtų būti potencialios ITU narės, – tai Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetai ir Fizinių ir technologijos mokslų centras. Lietuva taip pat prisideda prie telekomunikacijų srities pažangos, pavyzdžiui, ką tik baigtas projektas, kuriuo viename iš institutų sukurtas savaeigiams automobiliams 79 GHz dažniu veikiantis radaras, vykdomi laboratoriniai bandymai dažniais iki matomo spektro ribos. LMA prezidentas mano, kad bendradarbiavimas su ITU dar labiau paspartintų telekomunikacijų raidą Lietuvoje ir pritarė dr. Ch. Li idėjai to siekti. Akad. J. Banys patikino, kad informacija apie šį susitikimą bus perduota institucijoms ir ateityje tikimąsi Lietuvos mokslo institucijų ir ITU bendradarbiavimo. LMA galėtų sutelkti telekomunikacijų srityje dirbančias mokslo institucijas ir jungtinės veiklos pagrindais atstovauti joms ITU.

Vita Žilinskaitė, LMA prezidento vyr. referentė

Žr. nuotraukas