Naujienos

Šilutės rajono savivaldybės diena Lietuvos mokslų akademijoje

Birželio 20 d. LMA įvyko Šilutės rajono savivaldybės diena. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, pradėdamas susitikimą, trumpai priminė susirinkusiems, taip pat ir moksleivių grupei iš Šilutės, kad Lietuvos mokslų akademija (LMA) yra ekspertinė institucija, teikianti siūlymus įvairioms valstybės institucijoms šaliai svarbiais klausimais. Be to, daug dėmesio skiriama ir visuomenės švietimui.

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad savivaldybė turi tokį patikimą partnerį kaip LMA, su kuria sutartis buvo pasirašyta 2010 metais. „Problemų metams bėgant nemažėja, todėl norėtųsi dar labiau sutelkti jėgas su Akademija ir jos nariais. Juk svarbiausias tikslas yra išsimokslinusi, pilietiška, naujovėms imli visuomenė“, – pažymėjo meras. Susirinkimui pirmininkaujantis LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius informavo, kad LMA yra pasirašiusi sutartis su dešimčia Lietuvos savivaldybių. Derinant renginio programą šį kartą buvo nuspręsta kalbėti apie potvynių suvaldymą, žuvininkystę ir kitus aktualius klausimus. Renginyje dalyvavo LMA Vandens tarybos nariai, su kuriais Šilutė, viceprezidento nuomone, ir galėtų bendradarbiauti.

Puikiai žinoma, kad Šilutės ir regiono gyventojai nuolat kenčia nuo potvynių. Nenuostabu, kad kartu su mokslininkais ieškoma būdų, kaip kuo efektyviau apsisaugoti nuo gamtos stichijos. Todėl ir šiame renginyje vyravo pranešimai apie racionalius sprendimus, technines priemones, mažinančias potvynių keliamas grėsmes ir gerinančias gyvenamosios aplinkos ir ūkinės veiklos sąlygas Nemuno deltoje.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis kalbėjo apie Šilutės r. žemės ūkio būklę, melioracijos ir Nemuno žemupio polderių sistemų naudojimo patirtį ir problemas. Akcentuota, kad daugelio problemų priežastis – nėra žmonių veiklos ir siekio išsaugoti gamtą balanso.

Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja akad. Jūratė Kriaučiūnienė (pranešimo bendraautoris – Hidrologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Darius Jakimavičius) įvertino Nemuno vandens nuotėkio kaitą klimato kaitos sąlygomis. Pastebėta, kad viena esminių kasmet didėjančių potvynių priežasčių – didelis sąnašų kiekis upėse, dėl ko vandeniui sunku ištekėti ir pasiekti marias.

Apie Nemuno deltos darnaus vystymo aspektus pranešimą perskaitė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens išteklių inžinerijos instituto docentas dr. Antanas Dumbrauskas. Jo manymu, daug problemų kyla ir dėl menkos darbo kultūros, žinių stokos. Reikia aktyviau taikyti inovatyvius metodus. Pavyzdžiui, tokius kaip juostinė žemdirbystė, taip pat specialiąją techniką siekiant sumažinti dirvos eroziją, išvengti vandens kaupimosi laukuose. Potvynių prognozės neveikia, nes būtina įvertinti vietos sąlygas. Vienintelė išeitis, pranešėjo manymu, – sukurti Pamario krašto darnaus vystymo lokalų modelį.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys (pranešimo bendraautoris – to paties instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektorius vyresn. mokslo darbuotojas dr. Tomas Virbickas) supažindino klausytojus su Šilutės r. vandenų ekologine būkle ir žuvų ištekliais. Autorių manymu, sugaunamos žuvies kiekis Kuršių mariose pastaraisiais metais stabilizavosi, tačiau dėl marių vandens temperatūros kilimo sparčiai mažėja vėsesniame vandenyje gyvenančių žuvų (stintelių) kiekis.

Diskusijose, kurioje dalyvavo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja Aldona Marginienė, akad. Mečislovas Žalakevičius, akad. Vincas Būda, LMA Vandens tarybos pirmininkas akad. Arvydas Povilaitis, Šilutės r. savivaldybės specialistai, buvo pritarta mintims apie tai, kad reikia neatsilikti nuo pažangos, mąstyti inovatyviai. Pavyzdžiui, naudoti plokščiadugnius laivus laivybai, diegti modernias drenažo sistemas. Ir svarbiausia – prižiūrėti vandentvarkos sistemas, išvalyti upes ir deltą nuo sąnašų, nes žuvys jau nebegali įplaukti į nerštavietes. Prieita nuomonės, kad susitikime aptartos vandentvarkos problemos yra senokai žinomos, žinomi ir jų sprendimo būdai. Dabar būtina išsiaiškinti, kaip pagaliau jas pradėti spręsti. Šilutės atstovai pabrėžė, kad galėtų lankytis Akademijoje kas mėnesį, jeigu tai padėtų išjudinti procesą iš mirties taško. Juk norima, kad Pamario apsaugos nuo potvynių sistemos gerai veiktų, būtų aplinkai nekenksmingos ir naudingos žmogui, krašto ekonomikai. Nutarta parengti rezoliuciją, kuri būtų teikiama Aplinkos ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms.

LMA didžiojoje konferencijų salėje buvo eksponuojama Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos paroda „Šilutė. Potvynis. Žmonės“.

Dr. Rolandas Maskoliūnas

Žr. nuotraukas