Naujienos

Pristatyti rašytojo Juozo Baltušio dienoraščiai

Balandžio 18 d. Mokslų akademijos didžioji konferencijų salė buvo sausakimša – tą popietę vyko renginys iš ciklo „Įžymių žmonių portretai“, skirtas talentingo prozininko, dramaturgo, publicisto, keliolikos knygų autoriaus Juozo Baltušio (1909–1991)110-ųjų gimimo metinėms. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir LMA „Mokslininkų rūmų“ bei Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriai pakvietė lankytojus į neseniai išleistos J. Baltušio knygos „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ sutiktuves.

J. Baltušio kūryba turi neginčijamą vertę, tačiau jo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. „Praėjus 25 metams po rašytojo mirties, pildant jo paties testamentinę valią, atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą Lietuvos literatūros ir meno archyve. Paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik iki pat mirties rašė dienoraštį. Šie užrašai  padeda ne tik atkurti kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia jo šeimos santykių dramą. Tai unikalus praėjusios epochos dokumentas“, – sakė poetas, literatūrologas, publicistas Antanas Šimkus. Į renginį iš Australijos atvykusi rašytojo duktė Rita Baltušytė dėkojo knygos sudarytojui A. Šimkui ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai už didžiulį atliktą darbą įamžinant jos tėvo atminimą – dienoraščių išleidimą. Renginį vedęs literatūrologas Valentinas Sventickas apibūdino J. Baltušio kūrybą, pažymėdamas, kad šioje knygoje tikrai įdomūs rašytojo sutiktų literatūros žmonių vertinimai, literatūrinių, kultūrinių, visuomeninių įvykių registras ir interpretacija. Knygos apimtis didžiulė –1 253 puslapiai. Apie rašytojo įvairialypę asmenybę, jo santykius su kuriančiomis moterimis, ryšius su kolegomis, apie meninę kūrybą išsamiai kalbėjo literatūros tyrėja fenomenologė akad. Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas papasakojo apie J. Baltušio visuomeninę, politinę veiklą, pabrėždamas, kad šie dienoraščiai yra tarsi visos epochos atspindys. Signataras kalbėjo, kad nežiūrint visų vidinių prieštaravimų menininkas visuomet išsaugo pagrindinę ir neatskiriamą savybę – savo sąžinę. Jai ir tik jai jis paklūsta be mažiausių išlygų ir ji diktuoja jo poelgius. Renginį žaismingai paįvairino kino režisierius Gytis Lukšas. Retsykiais pamėgdžiodamas rašytojo kalbėseną, jis pasakojo, kaip buvo statomas meninis filmas „Virto ąžuolai“, sukurtas pagal to paties pavadinimo J. Baltušio novelę, kaip jie kartu važinėjo po Lietuvą į susitikimus su miestų ir miestelių gyventojais.. Režisierius šiltai prisiminė Lietuvos teatro legendą, J. Baltušio žmoną Moniką Mironaitę. Renginio pabaigoje buvo parodyti režisieriaus Rimtauto Šilinio filmo apie rašytoją J. Baltušį fragmentai.

Parengė Aldona Daučiūnienė

Žr. nuotraukas