Naujienos

Svečiai iš Jotvingių žemės

2019 m. kovo 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko tęstinio tarpregioninio istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ pristatymas. Renginį organizavo trys LMA skyriai – Biologijos, medicinos ir geomokslų, Humanitarinių ir socialinių mokslų ir skyrius „Mokslininkų rūmai“. Renginyje įžangos žodį tarė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas. Pranešimą „Jotvingių genomo šaknų beieškant“ skaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dr. Alina Urnikytė ir pristatė mokslinius rezultatus, parodančius, kad šiaurės žemaičių genų fonde vis dar pasireiškia kuršių genų fondo indelis, o pietų aukštaičių genų fonde randama jotvingių genų fondo atspindžių, kas nulemia Lietuvos populiacijos genetinį unikalumą kitų Europos populiacijų atžvilgiu. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragaišienė, remdamasi 2014–2016 m. dialektologų atliktais Lenkijos lietuvių šnektų tyrimo duomenimis, perskaitė pranešimą „Lenkijos lietuvių šnektos: jų kaita ir išskirtinumas“. Pranešime daugiausia dėmesio skirta Punsko ir Seinų šnektų išskirtinėms ypatybėms ir kaitos reiškiniams aptarti. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad esminius Punsko ir Seinų šnektų pokyčius lemia istorinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkybės.

„Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ – turinio ir paskirties požymiu unikalus leidinys, darniai jungiantis mokslo tyrimų ir mokslo žinių sklaidos funkcijas plačių interesų visuomenėje. Jis įvardijamas kaip istorijos paveldo metraštis, tačiau paveldo slenkstį sėkmingai peržengia, nes jungia praeitį ir dabartį. „Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ buvo įkurtas Punsko „Aušros“ leidyklos vadovų iniciatyva ir pastangomis 2009 metais. Iki šiol kasmet išleidžiama po tomą, tačiau didėjant publikuojamos medžiagos mastams nuo 2016 metų tomai skeliami į dvi dalis. Kiekvienas naujas tomas pas skaitytoją palydimas sutiktuvių renginiu, kuriame aptariamas jo turinys, publikacijų tematika ir įdomesni tiriamieji darbai. Šios tradicijos įkvėpėjas buvo Seimo narys, žinomas publicistas Romualdas Ozolas, naujausio tomo sutiktuves Lietuvos mokslų akademijoje inicijavo Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius pirmininkas akademikas Vaidutis Kučinskas.

Kaip kalbėjo moderatoriai ir „Aušros“ leidyklai atstovavęs metraščio vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis, leidinyje istorijos tema rašo ir profesionalūs tyrėjai, ir jaunesnieji mokslininkai – dažnai doktorantai. Kraštotyros žanrui atstovauja švietimo darbuotojai, dvasininkai, inteligentai, neabejingi memuaristikai, kraštotyrininkai plačiąja prasme. Pabrėžtina metraščio teksto ir vaizdo  darna. Kiekviename tome skelbiama daug iliustracijų: nuotraukų, žemėlapių, istorijos materialiųjų paminklų vaizdų, rankraščių (dokumentų) faksimilių. Nemaža leidinio vietos užima etnografinės kultūros reliktų pristatymai: liaudies meno atspindžių audiniuose, mezginiuose, rankų, medžio meistrų darbuose. Metraštis kokybiškai redaguojamas. Kalba gera, tačiau atkreiptinas dėmesys į tobulesnį iliustracijų reprodukavimą. Stoka spalvotų iliustracijų, nes juodai balta nuotrauka neperteikia viso liaudies meno grožio.

Diskusijose dalyvavo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas, metraščio „Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, „Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, Lietuvos istorijos instituto darbuotojas dr. Algimantas Katilius.

Renginyje buvo pažymėtas „Aušros“ leidyklos veiklos 25-metis. Jos įdirbis – apie 300 knygų, kurių vertę ir estetiką atskleidė gausi ir įvairi knygų ekspozicija Akademijos rūmuose.

Renginį vainikavo Punsko lietuvių kultūros namų kapelos „Klumpė“ koncertas. Ansamblis labai gražia lietuviška kalba padainavo smagių dainų, pagrojo uždegančių šokių ir paliko norą vėl susitikti su nuoširdžiais Punsko lietuviais.

Informaciją parengė renginio organizatoriai

Žr. nuotraukas