Naujienos
Aptartos žemės ūkio studijos, švietimas ir mokslo žinių perdavimo vartotojams būklė bei perspektyvos Europoje
2018 11 28
Š. m. lapkričio 22–23 dienomis Italijos mieste Florencijoje įvyko X Europos žemės ūkio, maisto ir gamtos mokslų akademijų sąjungos generalinė asamblėja ir mokslinis koliokviumas tema „Žemės ūkio mokymas, švietimas ir mokslo žinių perdavimas dabar ir 2030“.
Europos žemės ūkio, maisto ir gamtos mokslų akademijų sąjungą (UEAA) 2000 m. spalio mėnesį įkūrė susirinkę keturiolikos Europos šalių nacionalinių akademijų atstovai. UEAA tikslas yra inicijuoti fundamentinius ir taikomuosius žemės ūkio, maisto ir gamtos mokslinius tyrimus bei jų rezultatų sklaidą, skatinti mokslininkus keistis informaciją, bendradarbiauti su politikais, verslininkams ir visuomene.
Koliokviume buvo apžvelgta Žemės ūkio ir maisto tyrimo rezultatų sklaidos istorija. Tai išsamiai pristatė renginio organizatoriai ir šeimininkai – Italijos Georgofili (žemės ūkio) akademijos prezidiumo narys prof. Antonio Michele Stanca. Ši akademija buvo įkurta 1753 m. siekiant sutelkti intelektualus, kurie galėtų plėtoti Italijai svarbius ekonominius sektorius – žemės ir maisto ūkį.
Apie žemės ir miškų ūkio bei maisto studijas ir mokslo rezultatų sklaidos istoriją, dabartį bei ateities perspektyvas kalbėjo Prancūzijos žemės ūkio akademijos prof. Agnes Ricroch, Latvijos žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos prezidentė prof. Baiba Rivža, Rumunijos žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos prof. Valeriu Tabara, Čekijos žemės ūkio universiteto prof. Milan Slavik, Švedijos žemės ūkio universiteto doktorantė Maria Karlsson ir šių eilučių autorius. Labai svarbu tiek dabar, tiek ateityje, kad pirminį žemės ūkio išsilavinimą jaunieji specialistai įgytų žemės ūkio mokyklose, kolegijose ir universitetuose, kur mokslas turėtų būtų modernesnis ir patrauklus jaunimui. Vėliau būtina žinias gilinti dalyvaujant neformalaus švietimo programose ir naudojantis įvairių medijų skelbiama informaciją. Pabrėžta, kad ateityje žemės ūkyje ir maisto pramonėje bus taikomos sumaniosios technologijos, kur geografinio pozicionavimo sistemos, kompiuterinės duomenų bazės ir modernios sprendimų priėmimo sistemos bei robotizacija užims vis svarbesnę vietą. Kiek suabejota dirbtinio intelekto, kuris gali būti ir nesuvaldomas žmogaus, naudojimo galimybėmis. Daug kalbėta apie šalių mokslo ir studijų institucijų, ūkio subjektų galimybes tarpusavyje dalytis moksliniais rezultatais ir informacija. . Didžiosios Britanijos Karališkosios Žemės ūkio draugijos pirmininkas Andrew Lazenby išdėstė žemės ūkio mokslininkų ir gamybininkų nerimą dėl tolesnės ūkių plėtros, bendradarbiavimo su ES šalimis galimybių ir efektyvios žinių sklaidos, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos.
Augalų selekcijos specialistai pabrėžė, kad augalų selekcijos konkurenciją ir modernių technologijų naudojimą stabdo Europos Sąjungos konservatyvus požiūris į genetiškai modifikuotus augalus. Tačiau stebina ir tai, kad nepritariama ir moderniai genų redagavimo technologijų naudojimui augalų selekcijoje. Koliokviumo dalyviai priėmė pareiškimą „Dėl saugaus genomo redagavimo metodo, kuris yra esminis tvaraus žemės ūkio plėtrai, naudojimo“ (pridedama).
Akad. Zenonas Dabkevičius
LMA viceprezidentas