Naujienos

Matematinės analizės ir šiuolaikinių modeliavimo metodų taikymas kardiologijoje ir medžiagų moksle

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete birželio 27 d. vyko Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus Matematikos sekcijos organizuotas renginys – kūrybinė diskusija „Matematinės analizės ir šiuolaikinių modeliavimo metodų taikymas kardiologijoje ir medžiagų moksle“.

Matematikos sekcijos inicijuotame tradiciniame susitikime įvairių sričių specialistams ir plačiajai visuomenei pristatyti naujausi matematikos laimėjimai. Apie tokių renginių svarbą susitikimo pradžioje kalbėjo akad. Raimondas Čiegis. Kardiologinių ligų nemažėja, jos išlieka viena dažniausių Lietuvos žmonių mirtingumo priežasčių, todėl matematinio modeliavimo technologijos aktyvus taikymas, kuriant naujus diagnostikos, prognozavimo ir netgi tiesioginės pagalbos teikimo operuojantiems chirurgams metodus, yra ypač aktuali tema. Susitikimo vedėjas akad. Konstantinas Pileckas trumpai supažindino dalyvius su pranešėjais.

Prof. G. Panasenko savo sukurtų modelių galimybes iliustruoja ir Eifelio bokšto analizei.

Pagrindinį pranešimą skaitė mokslininkas iš Prancūzijos prof. Grigorijus Panasenko (Grigory Panasenko). Jis supažindino renginio dalyvius, kaip šiuolaikinės matematinės analizės metodai leidžia įveikti medžiagų mokslo ir hemodinamikos iššūkius, tokius kaip tikslių redukuotų kraujo tekėjimo modelių sudėtingos geometrijos kraujagyslių ir organų tinkle išvedimas; duomenų asimiliacija, parametrų kalibravimas, minėto tinklo sudarymo  algoritminiai aspektai. Taip pat buvo pristatyta nauja homogenizavimo metodika ir daugiaskalis heterogeninių terpių metodas. Jie padeda sudaryti makroskopinius modelius, pagrįstus informacija apie mikroskopinę terpės struktūrą. Antroje pranešimo dalyje buvo pristatytas naujas dalinio asimptotinio dimensijos mažinimo metodas, leidžiantis atlikti didelio tikslumo skaičiavimus sudėtingos struktūros srityse, tokiose kaip žmogaus kūno kraujagyslių tinklai.

Šių teorinių rezultatų galimybės yra išskirtinės, taip pat labai svarbu, kad šiuo metu vykdomame projekte jau atliekami modelių realizavimo darbai, pateiktieji rezultatai leidžia prognozuoti, kad po 12–15 mėnesių bus galima pradėti išsamius testavimo darbus jau medicininių klinikų sąlygomis.

Diskusijoje dalyvavo ir įžvalgomis pasidalijo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiochirurgas prof. Audrius Aidietis. Jo manymu, sukurtieji matematiniai modeliai leidžia įvertinti daugelį pagrindinių faktorių, o glaudus matematikų ir medikų kolektyvų bendradarbiavimas padėjo išskirti ir sudaryti svarbiausius procesus ir savybes, kurios turėtų labai pagerinti gaunamų rezultatų adekvatumą, kalbant apie realius procesus.

Prof. G. Panasenko, prof. A. Aidietis ir akad. R. Čiegis diskusijos metu.

Diskusijos metu daugiausia dėmesio skirta aptarti medicininius šios tematikos aspektus. Daug klausimų kilo dėl pranešime pateiktų matematinių modelių atitikties medikų sukauptai duomenų statistikai. Užsimezgusi diskusija buvo įdomi ne tik didesniajai daliai dalyvių, tačiau buvo aktuali ir profesionalams.

Svarbiausia šio renginio žinia, kad derinant matematikos ir medicinos specialistų tarptautinio lygio tyrimus siekiama iš esmės pagerinti Lietuvos žmonėms teikiamų gydymo paslaugų kokybę.

Atsižvelgiant į diskusijų eigą ir aktyvumą nutarta, kad būtų tikslinga tęsti tokius renginius.

LMA tikrasis narys Konstantinas Pileckas
Dr. Kristinos Kaulakytės nuotraukos