Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos vadovai Europos mokslų akademijų federacijos generalinėje asamblėjoje

2022 05 17

Gegužės 11–12 d. Briuselyje vyko Europos mokslų akademijų federacijos (ALLEA) generalinė asamblėja. 1994 m. įkurta ALLEA yra Europos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijų asociacija, atstovaujanti daugiau nei 50 akademijų iš 40 Europos šalių. ALLEA savo narių vardu Europos ir tarptautinėje arenoje propaguoja mokslą kaip pasaulinį viešąjį gėrį ir skatina tarptautinį bei tarpdisciplininį mokslinį bendradarbiavimą, vykdo mokslo ir mokslo žinių sklaidos projektus.

Generalinėje asamblėjoje dalyvavo 60 delegatų iš 46 Europos akademijų. Lietuvai atstovavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akad. Jūras Banys, viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius ir Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Vaidas Palinauskas. Nauja tai, kad po dvejų metų pertraukos asamblėja daugiausia vyko kontaktiniu būdu ir tik kelių šalių delegacijos dalyvavo nuotoliu.

Iš kairės į dešinę: LMA prezidentas akad. J. Banys, Jaunosios akademijos pirmininkas dr. V. Palinauskas, ALLEA prezidentas prof. A. Loprieno, LMA viceprezidentas akad. Z. Dabkevičius.

Pirmasis pusdienis buvo skirtas organizacijos veiklai per praėjusius ir šiuos metus bei perspektyvoms aptarti pandemijos, klimato kaitos, vykstančio karo Ukrainoje ir dėl jo pakitusios ekonominės situacijos sąlygomis.

ALLEA vadovybė operatyviai reagavo į Rusijos sukeltą karą ir jau vasario 25 d. paskelbė Ukrainą palaikančią poziciją, o po kelių dienų pradėjo Rusijos ir Baltarusijos mokslų akademijų pašalinimo iš organizacijos procedūrą, kurią palaikė dauguma mokslų akademijų. Vykstančioje diskusijoje tik Turkijos ir Škotijos atstovai prieštaravo šiam sprendimui, nes, jų teigimu, ALLEA statute nėra numatyta pašalinimo procedūra, o mokslą reikia atskirti nuo politikos. Labai aktyviai pašalinimo procedūrai pritarė Estijos mokslų akademijos prezidentas Tarmas Soomerė (Tarmo Soomere), Lenkijos mokslų akademijos viceprezidentas Pavelas Rovinskis (Paweł Rowiński) ir LMA prezidentas akad. J. Banys. LMA vadovas pabrėžė, kad negali būti abejojama dėl šio apsisprendimo, kai Ukrainoje vyksta ne Rusijos deklaruojama karinė operacija, bet kruvinas karas, kuriame žudomi ne tik kariai, bet ir civiliai bei vaikai; į jokius Rusijos mokslų akademijos ir Rusijos universitetų rektorių pasirašytus laiškus, kad Rusija buvo priversta imtis veiksmų ir kad mokslas turi būti atskirtas nuo politikos, bei į kvietimą tęsti draugystę negali būti atsižvelgiama. ALLEA prezidentas prof. Antonijas Loprieno (Antonio Loprieno) informavo apie balsavimo rezultatus ir patvirtino, kad Rusijos ir Baltarusijos mokslų akademijos jau nėra ALLEA narės bei pažymėjo, kad iš Europos emigrantų mokslo fondo (European Fund for Displaced Scientists, EFDS) Ukrainos mokslui remti tiek emigracijoje, tiek savo šalyje skirta 1,5 mln. eurų. Taip pat bendrai pritarta, kad reikia ieškoti pagalbos ir mokslo sistemai Lenkijoje, kuri priglaudė daugiau kaip 600 Ukrainos mokslininkų.

Nuotoliu prisijungęs Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos prezidentas prof. Anatolijus Zagorodnijus (Anatoly Zagorodny) padėkojo visoms Europos šalims, padėjusioms jų teisėtame, bet žūtbūtiniame kare, ypač Lenkijai, Prancūzijai, Čekijai, Austrijai ir Lietuvai. Svarbu, kad ALLEA ir palaikančios šalys skyrė lėšų ne tik emigracijoje esantiems mokslininkams palaikyti, bet ir dirbantiems pačioje Ukrainoje. Prezidentas tikisi ir pažadėjo, kad kitais metais tikrai dalyvaus ALLEA renginiuose.

Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos prezidentas A. Zagorodnijus kalbėjo apie karo poveikį mokslui.

ALLEA prezidentas prof. A. Loprieno pristatė metinę veiklos, kuri nepaisant sunkių pandemijos sąlygų buvo aktyvi, ataskaitą. Pagrindinis dėmesys vykdant projektus ir konferencijose buvo skirtas sveikatos, akademinių bendruomenių veiklos, intelektinės nuosavybės, pasitikėjimo mokslu problemoms ir iššūkiams spręsti. Būtina siekti, kad mokslo rezultatai būtų labiau prieinami visuomenei, mokslu pasitikėtų politikai, verslininkai ir visi, siekiantys mokslo žinių. Patvirtinta atnaujinta ALLEA valdyba, kurios vienas narių yra deleguotas Europos jaunųjų akademijų tinklo atstovas.

ALLEA prezidentas prof. A. Loprieno.

Diskusijoje apie jaunąsias mokslo akademijas pabrėžta, kad pasaulyje jų jau yra 49 ir veikia 12 jaunųjų mokslininkų sąjungų ar panašių organizacijų. Pagrindiniai reikalavimai jauniesiems akademikams: aukšto lygio mokslo rezultatai, motyvacija dirbti visuomeninį darbą ir realus įnašas į jaunųjų akademijų veiklą. Vienose šalyse jos įeina į nacionalinių akademijų sudėtį, kitose – veikia savarankiškai. Kiekviena šalis pasirenka jai tinkamiausią būdą – svarbu, kad jaunieji akademikai, siekdami karjeros aukštumų, augindami šeimas, rastų energijos mokslo žinių sklaidai, bendrautų su visuomene, ypač jaunimu, taip pat rengtų aktualius projektus. Europos jaunųjų akademijų tinklas tik 2020-aisiais tapo ALLEA nariais, o nuo 2022 m. jų atstovui skirta vieta ALLEA valdyboje.

Penkiose sekcijose buvo diskutuojama dėl šių klausimų: akademijų veiklos tvarumas, mokslininkų karjera ir vertinimas, atviras mokslas – nuo idėjos iki veiksmo, tinkamos ir įvairios veiklos įtraukimas, mokslinės konsultacijos, visuomenės pasitikėjimas mokslu.

 
ALLEA generalinėje asamblėjoje diskutuota apie klimato tvarumą akademinėje bendruomenėje.

Kita generalinės asamblėjos dalis buvo atvira politikams, visuomenės atstovams ir visiems, besidomintiems nuolat kintančiu mokslu. Priminta, kad mokslas yra skirtas visuomenės pažangai. Nors mokslininkai ir politikai turi glaudžiai bendradarbiauti, pasitikėti vieni kitais, pabrėžta, kad mokslas nepripažįsta kompromisų, o politikoje dažnai jų ieškoma. Moksliniai tyrimai turi būti vykdomi remiantis etikos normomis, mokslininkų teiginiai pagrįsti tik tyrimo rezultatais ir įrodymais – tai užtikrina pasitikėjimą mokslu visuomenėje. Mokslas turi būti tarpdalykinis, todėl daugelis tyrėjų nepritaria, kad moksleiviai būtų specializuojami ir profiliuojami vidurinėse mokyklose ar gimnazijose. Atkreiptas dėmesys, kad socialiniai mokslai neturi tapti tik „patarnaujančiais mokslais“, jie negali ir neturi siūlyti lengvų sprendimų, bet turi atpažinti problemas visuomenėje.

Taip pat diskutuota apie mokslo atvirumą. Atvirasis mokslas nėra nemokamas mokslas. Aukšto lygio tarptautiniai žurnalai dirba vadovaudamiesi komerciniais principais – arba mokslininkai prenumeruoja ir moka už žurnalų duomenų bazes, arba moka už straipsnių spausdinimą atvirosios prieigos žurnaluose. Lieka neatsakytas klausimas: gal geriau skirti subsidijas atvirosios prieigos žurnalų leidybai, bet nerinkti mokesčių iš mokslininkų. Kita vertus, siūloma sustabdyti universitetų ir institutų lenktynes dėl straipsnių skaičiaus, nes tai jau tampa priklausomybe. Svarbu ne straipsnių skaičius, o jų kokybė ir nauda visuomenei bei verslui.

Pabrėžta, kad visi kalba apie mokslininkų bendravimą ir tyrimų tarpdalykiškumą, tačiau nėra sukurto mechanizmo jam skatinti. Dabar geriau vertinami moksliniai straipsniai, parengi kelių šalių autorių. Galbūt geriau turėtų būti vertinami straipsniai, kuriuose pateikti kompleksinių, tarpdalykinių tyrimų rezultatai? Nors oponentai sako: „Daugiau bendradarbiavimo – mažiau kompetencijos!“.

 
ALLEA generalinės asamblėjos dalyviai.

Atkreiptas dėmesys, kad daugelis mokslininkų kalba apie energijos taupymą, žaliąją ekonomiką, šilumą sukeliančių dujų emisijos mažinimą, tačiau nedaugelis asamblėjos dalyvių galėjo pasigirti, kad besirūpindami gamtosauga atvyko ne lėktuvais, o traukiniais ar saulės energija varomais elektromobiliais bei atsisako oro kondicionierių viešbučiuose.

Taigi, moksle baigtumo nėra – vienos išspręstos problemos sukelia kitas. Nutarta, kad kitais metais ALLEA generalinė asamblėja vyks Londone, o išsamesnę informaciją apie šių metų pranešimus, diskusijas, vykdomus projektus ir priimtus sprendimus galima rasti ALLEA tinklalapyje https://allea.org/.

LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius
ALLEA ir akad. Z. Dabkevičiaus nuotraukos