Naujienos

Posėdis-diskusija „Agronomija ir Europos Sąjungos žaliasis kursas“

Balandžio 6 d. Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) valdybos ir LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (ŽŪMMS) Agronomijos mokslų sekcijos nariai rinkosi Lietuvos mokslų akademijoje (LMA), kur vyko posėdis-diskusija „Agronomija ir Europos Sąjungos žaliasis kursas“. Posėdį pradėjo LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis, dėkodamas už galimybę vienoje svarbiausių mokslų įstaigų organizuoti LAS valdybos posėdį. Taip pat pasveikino akad. Gediminą Staugaitį gražaus jubiliejaus proga ir palinkėjo toliau džiuginti mokslo laimėjimais.

LMA viceprezidentas, LAS valdybos narys akad. Zenonas Dabkevičius pasveikino visus susirinkusiuosius į renginį, akad. G. Staugaitį jubiliejaus proga ir trumpai pristatė LMA veiklą, sudėtį bei pagrindines veiklos kryptis. Pasidžiaugė, kad turėjo galimybę devynerius metus būti LMA ŽŪMMS pirmininku. Per tą laikotarpį skyrius išsiplėtė, o iš 35 ŽŪMMS narių agronomijos mokslams atstovauja dvylika.

LMA viceprezidentas akad. Z. Dabkevičius sveikina akad. G. Staugaitį jubiliejaus proga

LMA ŽŪMMS pirmininkas akad. Vidmantas Stanys pasidžiaugė matydamas gausų būrį agronomų Mokslų akademijoje. Pristatė skyriaus istoriją, sudėtį ir pagrindines veiklos kryptis. Aptarė artimiausius organizuojamus renginius, pakvietė dalyvauti LMA organizuojamuose renginiuose, apie kuriuos skelbiama LMA tinklalapyje, taip pat susipažinti su naujausia čia pateikiama informacija.

Akad. V. Stanys (kairėje) pristato ŽŪMMS veiklą

Akad. G. Staugaitis, skaitydamas pranešimą „Agronomijos mokslo svarba, įgyvendinant ES žaliojo kurso uždavinius“, kėlė diskusinius klausimus: ar ES žaliuoju kursu pavyks žemės ūkyje sumažinti taršą iki užsibrėžtų tikslų; ar tai nebus per didelė našta žemdirbiams; ar pavyks įdiegti naujas mokslo technologijas ir kokios jos turėtų būti. Taip pat aptarė ES žaliojo kurso įgyvendinimo sritis, kurioms reikia mokslo paramos. Vyko diskusijos, kuriose buvo pabrėžta, kad įgyvendinant ES žaliojo kurso sritis svarbus agronomų vaidmuo.

Akad. G. Staugaitis (kairėje) ir dr. E. Makelis

LAS pirmininkas dr. E. Makelis pristatė 2021 m. LAS veiklą ir teigė, kad metai buvo reikšmingi, nes LAS šventė 100 metų veiklos sukaktį. Todėl visi renginiai buvo skirti šimtmečiui paminėti. Šia proga išleista knyga „Lietuvos agronomų sąjungos 100 metų istorija“, sukurtas filmas apie agronomų sąjungos veiklą. Padėkojo valdybos nariams, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui už dalyvavimą rengiant leidinį ir kuriant filmą. Taip pat aptarė svarbiausius 2022 m. LAS darbus. Revizijos komisijos pirmininkė Ona Račkienė pristatė LAS veiklos ir finansines ataskaitas, kurioms LAS valdybos nariai pritarė. Taip valdybos nariai svarstė klausimus dėl LAS 2022 m. suvažiavimo bei tolesnio bendradarbiavimo su LMA ŽŪMMS Agronomijos mokslų sekcija.

LAS revizijos komisijos pirmininkė Ona Račkienė pristato LAS veiklos ir finansines ataskaitas

Vėliau renginio dalyviai vyko į Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą susipažinti su jo veikla. Ekologijos ir aplinkotyros centro laboratorijos mokslininkė dr. Virginija Kalcienė supažindino su ekotoksikologijos tema vykdomais darbais. Atkreiptas dėmesys į atskirų cheminių medžiagų bei jų kompleksų ar cheminių medžiagų mišinių toksiškumo ir jų rizikos aplinkai vertinimo svarbą. Plačiau supažindino su aplinkos užterštumo monitoringo vykdymo problemomis. Pabrėžtas poreikis analizuoti tuos cheminių medžiagų mišinius, kurie pramoninių gamybos procesų metu patenka į aplinką arba randami toje pačioje aplinkoje. Augalų molekulinės genetikos laboratorijos docentas dr. Raimondas Šiukšta pristatė lietuviškų miežių veislių atsparumo abiotiniam stresui tyrimus. Aptarė paprastojo miežio mutantų genų raiškos pokyčius Hv-tw tipo mutantuose, kurie galėtų lemti dvigubų mutantų fenotipo nestabilumą. Botaninių darbų ir herbariumo mokslininkas dr. Mindaugas Rasimavičius supažindino su herbariume saugomais darbais bei jų istorija. Šiuo metu saugoma per 800 mokomųjų plakatų, kurie botanikos dalykų mokymui buvo pradėti naudoti dar XIX a. Seniausią kolekcijos dalį sudaro plakatai, įsigyti Lietuvos, Vytauto Didžiojo universitetų gyvavimo laikotarpiu. Didžiausią dalį sudaro Stepono Batoro ir Vilniaus universiteto mokslininkų sudaryti ar įsigyti botaniniai plakatai. VU Zoologijos muziejaus vadovė dr. Grita Skujienė apžvelgė invazinių šliužų biologinės įvairovės tyrimus ir išsamiai supažindino su muziejaus eksponatais.

Renginio dalyviai VU Gyvybės mokslų centre

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA