Naujienos

Regeneracinis žemės ūkis: anglies saugojimui labiausiai tinkamas sveikas dirvožemis

2022 04 07

Pastaruoju metu teigiama, kad žemės ūkis, kaip gamybos sistema, kelia grėsmę klimato stabilumui, ekosistemų atsparumui ir aplinkos būklei. Žemės ūkis ir maisto poreikis netiesiogiai prisideda prie to, kad naikinami miškai ir plečiami ariamosios žemės plotai, o dėl maisto gamybos sistemų į aplinką išmetama daugiau kaip trečdalis pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios turi didelės įtakos klimato kaitai. Žemės ūkis taip pat yra labai pažeidžiamas temperatūrų ir kritulių kiekio permainų, kintamumo. Manoma, kad šis reiškinys dar labiau ryškės dėl klimato kaitos. Europos žaliojo kurso tikslas – išvengti šių neigiamų pasekmių ir siekti, kad maisto gamyba būtų tvari. Tačiau tam reikia didžiulių pastangų. Europos nacionalinių mokslų akademijų naujojoje ataskaitoje pateikiama įrodymų, kad perėjimas prie regeneracinio žemės ūkio yra viltingas kelias, tikintis sumažinti klimato rizikas, aprūpinti maistu didėjančią pasaulio gyventojų populiaciją ir skatinti biologinę įvairovę.

„Žemės ūkio transformacija yra didžiausias neišnaudotas planetos lobis, galintis padėti įveikti klimato kaitos krizę. Šiuolaikinis plataus masto įprastinis žemės ūkis daro didžiulį neigiamą poveikį dirvožemiui. Dirvožemio erozija, floros ir faunos praradimas, kartu ir maistinių medžiagų sumažėjimas dirvožemyje tapo svarbia grėsme Europoje“, – pabrėžia prof. Tomas Elmkvistas (Thomas Elmqvist), vienas pagrindinių Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) pirmosios mokslinės analizės apie regeneracinio žemės ūkio potencialą autorių. Ataskaita rodo, kad biologinės įvairovės atkūrimas dirvožemyje, ypač žolynuose, gali labai padidinti jų gebėjimą akumuliuoti ir saugoti anglį.

Nors žemės ūkis tik trečdaliu prisideda prie anglies dvideginio išmetimo pasaulyje, jis yra labai pažeidžiamas klimato kaitos padarinių. Vis daugiau ūkininkų, ypač smulkiųjų, gaminančių apie trečdalį pasaulyje suvartojamo maisto, kovoja su derliaus ir gyvulių praradimu, bandydami prisitaikyti prie vis nereguliaresnių oro sąlygų, kurias sukelia besikeičiantis klimatas. „Mes tiesiogine to žodžio prasme pjauname šaką, ant kurios sėdime“, – teigia Orsolija Valko (Orsolya Valkó) iš Vengrijos Ekologijos ir botanikos instituto, taip pat viena pagrindinių ataskaitos autorių.

Regeneracinis žemės ūkis

Regeneracinis žemės ūkis apibrėžiamas kaip ūkininkavimo principų sistema, kuria siekiama išlaikyti produktyvumą, didinti biologinę įvairovę ir ypač atkurti bei išlaikyti dirvožemio biologinę įvairovę, gerinti ekosistemų funkcijas, apimant anglies dioksido absorbavimą ir anglies kaupimą. Priešingai nei kitos ūkininkavimo formos, regeneracinis žemės ūkis nėra apibrėžiamas tam tikru taisyklių rinkiniu, o susitelkiama į tikslus, kurie turėtų būti pasiekti taikant atitinkamas praktikas ir naujas technologijas. Kritiškai analizuojami moksliniai įrodymai, kaip regeneracinis žemės ūkis šiuo metu interpretuojamas, kaip jis gali prisidėti prie Europos Sąjungos biologinės įvairovės bei  anglies kaupimo ir maisto gamybos pasiekimo tikslų. Ataskaitoje pateikiama stipriųjų ir silpnųjų regeneracinio žemės ūkio dalių analizė ir kai kurių ekonominių bei socialinių aspektų sprendimai.

 Reikia saugoti maisto gamybos mastą

„Buvo manoma, jog regeneracinis žemės ūkis gali būti taikomas tik nedideliu mastu ir kad pakeitus dabartinę pramoninio ūkininkavimo praktiką bus neįmanoma išmaitinti viso pasaulio gyventojų, – samprotauja prof. T. Elmkvistas. – Tačiau yra priešingai: turime gal dešimtmetį masinei pertvarkai. Reikia įtraukti visus ūkininkus ir atsižvelgti į kraštovaizdžio perspektyvą, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus. Galiausiai maisto gamybos mastą galime apsaugoti tik pereidami nuo žemės ūkio produkcijos kiekybės akcentavimo prie geresnės žemės ūkio produktų kokybės ir maistinės vertės.“ EASAC analizės rezultatai liudija, kad daugelis analizuotų technologinių praktikų rodo anglies dioksido absorbavimo ir saugojimo sinergiją bei biologinės įvairovės didinimą, taip pat neturi didelio neigiamo poveikio maisto gamybai ilgalaikėje perspektyvoje. Mokslininkai pabrėžia, kad regeneracinis žemės ūkis atitinka šiuolaikinių augalų selekcijos ir gyvulių veisimo technologijų naudojimą, žemės dirbimą, mineralinių trąšų ar pesticidų naudojimą. Juo siekiama tikslingesnio naudojimo. Pavyzdžiui, cheminių pesticidų naudojimą galima sumažinti pasitelkiant biologines alternatyvas ar genetiškai modifikuotus augalus, atsparius patogenams.

Galingiausia anglies saugykla planetoje

Pasitelkiant įvairius technologinius derinius regeneracinis žemės ūkis gali sunaudoti didelius kiekius atmosferos CO₂ ir grąžinti jį atgal į dirvą. „Mes tiesiogine to žodžio prasme stovime ant didžiausios ir galingiausios anglies dioksido surinkimo saugyklos planetoje, – sako O. Valko. –Daugelis lauko eksperimentų rodo, kaip efektyviai dirvožemyje yra saugoma anglis. Jeigu norime ne tik išsaugoti biologinę įvairovę, plėsti maisto gamybą ir kartu priešintis klimato kaitai, regeneraciniam žemės ūkiui alternatyvos nėra!“

ES strategijų „Biologinės įvairovės“ ir „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimas

 EASAC rekomenduoja, kad valstybės narės, įgyvendindamos naują bendrąją žemės ūkio politiką, pirmenybę teiktų regeneraciniam žemės ūkiui. Tai apima didesnę įvairovę pasėlių struktūroje, daugiamečių augalų įtraukimą, agrarinės miškininkystės ir tarpinių pasėlių plėtrą, žalios augalų dangos išlaikymą visuose ūkio laukuose visais metų laikais ir sumažintą žemės dirbimo intensyvumą. Ataskaitoje teigiamai vertinamos ES strategijos „Biologinės įvairovės“ ir „Nuo ūkio iki stalo“, kaip žingsniai tinkama linkme, tačiau pabrėžiama, kad vyriausybės iki šiol mažai ką nuveikė, kad jas įgyvendintų. „Mums reikia griežtos politikos ir griežtų ekonominių priemonių, – teigia T. Elmkvistas. – Nukreipimas į ūkio mastą yra nepakankamas. Finansinės schemos taip pat turėtų būti naudingos ūkininkų bendruomenėms ir asociacijoms, koordinuotai tvarkančioms kraštovaizdį.“ Vis dėlto svarbiausia – dirvožemio sveikatos atkūrimas, anglies sukaupimo ir saugojimo pajėgumo didinimas, siekiant sušvelninti klimato kaitą.

Prie mokslinės analizės ir ataskaitos rengimo prisidėjo LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus narė dr. Žydrė Kadžiulienė, o vertinant ataskaitą dalyvavo LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus narys prof. Arvydas Povilaitis.

Pagal EASAC informaciją parengė akad. Žydrė Kadžiulienė