Naujienos

Atidengtas paminklas Teodorui Grotusui – genijui, pralenkusiam laiką

2022 03 28

Kovo 26 d. Žeimelyje, atokiame šiaurės Lietuvos miestelyje, atidengta bronzinė skulptūra visame pasaulyje garsiam vokiečių kilmės mokslininkui Teodorui Grotusui (Theodor von Grotthuss) (1785–1822). Taip, pažymint 200-ąsias mirties metines, įprasmintas išskirtinio talento, netoli Žeimelio esančiame Gedučių dvare gyvenusio ir dirbusio Pakruojo krašto genijaus atminimas. Sakoma, kad mokslininkas buvo vertas net dviejų Nobelio premijų – už elektrolizės teoriją ir fotochemijos dėsnius, tačiau gimė per anksti.

Kad iškiltų paminklas T. Grotusui, prireikė daugiau kaip trijų dešimtmečių. Darbai įgavo pagreitį tik 2019 m., kai Lietuvos mokslų akademija (LMA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Pakruojo rajono savivaldybe. Į iškilmingą paminklo atidengimo ceremoniją Žeimelio Vienybės aikštėje sugūžėjo gausus būrys garbingų svečių: Japonijos ambasadorius Lietuvoje Ozaki Tetsu, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje, LR Vyriausybės, Seimo, ministerijų, Pakruojo ir aplinkinių rajonų savivaldybių, įvairių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai. Renginyje lankėsi LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas, LMA Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas akad. Aivaras Kareiva, kiti LMA nariai.

Paminklo atidengimo ceremonijos dalyviai (pirmoje eilėje iš kairės): Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras R. Skaudžius, Pakruojo r. savivaldybės meras S. Margis, jo padėjėja Simona Lipskytė, LMA prezidentas akad. J. Banys, europarlamentarė V. Blinkevičiūtė

Tardamas sveikinimo žodį Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Margis pažymėjo, nors T. Grotusas gimė per anksti, kad būtų įvertintas, šiandien jo pamokos gyvos ne tik atradimais, pasauliui skleista moksline, bet ir vienybės žinia: paminklo atidengimo iškilmės sutelkė svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių. Stebint dabartinius įvykius pasaulyje ši vienybė yra labai aktuali.

LMA prezidentas akad. J. Banys sveikinimo kalboje atkreipė dėmesį, kad paminklas T. Grotusui yra pirmasis paminklas mokslininkui Lietuvoje. Jis informavo, kad Europos fizikų draugija patvirtino Gedučių dvarą kaip istorinę vietą fizikai. Europoje kol kas yra tik 41 tokia vieta: Alberto Einšteino namas Berne, Enriko Fermio laboratorija Romoje, Nilso Boro institutas Kopenhagoje ir kt. LMA prezidentas džiaugėsi bendradarbiavimu su Pakruojo r. savivaldybe ir jos merui S. Margiui įteikė LMA atminimo medalį, skirtą Pakruojo r. savivaldybei.

LMA prezidentas akad. J. Banys įteikė merui S. Margui LMA atminimo medalį ir pažymėjimą

T. Grotuso dėka šiandien turime akumuliatorius ir galvaninius elementus. Į mokslo istoriją jis įėjo kaip elektrolizės teorijos pradininkas. Jam pavyko paaiškinti vandens skilimo reiškinį. Taip pat itin svarbūs T. Grotuso fotochemijos darbai. Jis sukūrė bendrą fotocheminių procesų teoriją apie šviesos poveikį medžiagai. Jo darbai įkvėpė kitus didžiuosius fizikus – Maiklą Faradėjų ir Albertą Einšteiną.

Anot T. Grotuso skulptūros autoriaus Kęstučio Balčiūno, paminklo sukūrimo istorijai papasakoti reikėtų knygos. Skulptoriaus pažintis su T. Grotusu prasidėjo prieš 50 metų, kai būdamas dar vaiku, vyko tvarkyti mokslininko tėviškės. Vėliau, bebaigiant studijas Sankt Peterburgo meno akademijos I. E. Repino institute, jis kaip baigiamąjį darbą pasirinko kurti T. Grotuso paminklo maketą. Menininkui teko gilintis į T. Grotuso gyvenimo, mokslo, mados, kelionių istoriją. Kaip galėjo atrodyti garsusis mokslininkas, buvo išlikęs tik vienas piešinys. Iš pradžių skulptūra pagaminta iš molio, vėliau, pripažinus ją geriausiu diplominiu darbu, išlieta iš gipso ir eksponuota įvairiose parodose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, autorius parsivežė ją į Lietuvą ir padovanojo Žeimelyje esančiam Pakruojo krašto muziejui „Žiemgala“. Pagal šį maketą nulieta ir bronzinė skulptūra. Prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo daugiau kaip 40 įvairių įmonių, organizacijų, žemės ūkio, akcinių ir uždarų akcinių bendrovių. Asmeninių lėšų paaukojo 30 asmenų, tarp jų – mokslininko giminaičiai, garsūs Lietuvos mokslo žmonės, kraštiečiai, vietos ūkininkai ir kiti geros valios piliečiai, neabejingi krašto istorinės atminties puoselėjimui.

T. Grotuso paminklą sukūręs skulptorius Kęstutis Balčiūnas

T. Grotuso giminaitis Michaelis Grotusas (Michael von Grotthuss) dalijosi prisiminimais apie kelią T. Grotuso pripažinimo ir atminimo įprasminimo link, dėkojo už nuveiktus darbus. Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros atašė ponia Anja Luther kalbėjo apie T. Grotusą kaip sektiną pavyzdį: jis po kelionių į Italiją, Prancūziją ir Vokietiją pasirinko ne užsienį, bet grįžo į gimtinę. Ministrės Pirmininkės patarėja švietimo ir mokslo klausimais Aistė Kairienė perskaitė Ministrės Pirmininkės sveikinimą, pažymėdama, kad T. Grotuso atminimas įamžinamas bronzine skulptūra – tai „dar viena puiki proga aktualizuoti ypatingos asmenybės, savo laiką pralenkusio mokslininko, pirmojo Lietuvos fiziko, chemiko darbų svarbą. <...> Tiek Pakruojo kraštas, tiek visa Lietuva gali didžiuotis tokio masto lietuvių kilmės mokslininko pasiekimais. Tegul tai įkvepia ir mus visus semtis išminties iš praeities ir nepritrūkti drąsos ateities darbuose“. LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius T. Grotuso frazę „nėra nieko tamsesnio už pačią šviesą“ susiejo su mokslininko gyvenimu: nors jis paženklintas tragišku likimu (būdamas vos 37-erių genijus pasitraukė iš gyvenimo), jo šviesa suvienijo daugybę žmonių.

Iš Vokietijos į paminklo atidengimo iškilmes atvykęs M. Grotusas

Renginyje kalbėjęs LR Seimo Kultūros komiteto narys Kristijonas Bartoševičius vylėsi, kad Žeimelis atsiras ne tik mokslo žemėlapyje – skulptūros apžiūrėti atvyks ir kiti lankytojai, džiaugėsi, kad Lietuvoje dirbę mokslininkai įprasminami pasitelkus kultūrą. Iškilmių dalyvius taip pat sveikino Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininkas Stasys Tumėnas, iš Pakruojo rajono kilusi europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Biržų meras Vytas Jareckas, priminęs, kad 1816–1818 m. T. Grotusas dirbo Biržų krašte ir ištyrė Likėnų mineralinį vandenį. Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė dėkojo, kad po dviejų šimtų metų T. Grotusas sugrįžo į Žeimelį. „Turėjome savo Einšteiną, tik ilgą laiką to nežinojome arba nepakankamai vertinome jo darbus“, – kalbėjo ji.

Renginio metu Pakruojo r. savivaldybės meras S. Margis LMA Teodoro Grotuso valdybos pirmininkui akad. A. Kareivai įteikė Pakruojo krašto garbės ambasadoriaus pažymėjimą ir ženklelį.

Akad. A. Kareivai dėkojo Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ direktorė, bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė

Skambėjo Vilniaus kultūros centro moterų choro „Liepos“ (meno vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė) dainos.

Evelina Baronienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA