Naujienos

Dr. (HP) Onos Aleknavičienės ir akademikės Grasildos Blažienės parengti kapitaliniai mokslo leidiniai apie Povilą Ruigį

Dalijamės džiugia naujiena – pirmą kartą Lietuvoje išleisti du kapitaliniai mokslo leidiniai – dr. (HP) Onos Aleknavičienės ir akademikės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės parengta Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, 1747. Faksimilė, kritinis leidimas, vertimas, Vilnius:Lietuvių kalbos institutas, 2020, 564 p., kuri iki šiol nebuvo išversta į lietuvių kalbą, ir monografija Povilas Frydrichas Ruigys. Monografija, gramatikos indeksai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020, 414 p.

Pirmą kartą mokslo reikmėms skelbiama Povilo Frydricho Ruigio (Paul Friedrich Ruhig, ~1721 – po 1784) gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys, 1747): faksimilė, kritinis leidimas ir vertimas į lietuvių kalbą. Ruigys rėmėsi ankstesne gramatine tradicija, prasidėjusia XVII a. viduryje nuo Danieliaus Kleino. Jo šaltiniai –  visos iki tol parašytos Prūsijos Lietuvos lietuvių kalbos gramatikos ir tėvo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) veikalai, skatinę praktinę gramatiką kreipti mokslinės link. Čia siekta ne tik išdėstyti tai, ko reikia nelietuviams mokantis kalbos, bet ir parodyti vidinę lietuvių kalbos sandarą, jos santykius su kitomis kalbomis, ypač graikų, lotynų ir hebrajų. Gramatikoje užfiksuota apie 9 000 lietuviškų žodžių formų, todėl ir sinchroninė, ir diachroninė analizė gali duoti įdomių rezultatų įvairiomis kryptimis dirbantiems mokslininkams.

Kitas leidinys – Povilas Frydrichas Ruigys. Monografija, gramatikos indeksai – tai mokslinė kelionė nuo žmogaus prie kūrinio. Rašant apie vieną XVIII a. autorių turėti du gana platūs tikslai. Pirmasis jų – nustatyti naujų biobibliografinių duomenų apie Povilą Frydrichą Ruigį (Paul Friedrich Ruhig, ~1721 – po 1784) ir jo tėvą Pilypą Ruigį (Philipp Ruhig, 1675–1749), kad būtų galima naujai pamatyti jų indėlį į lietuvių kalbotyrą ir kultūrą. Antrasis – išryškinti lingvistinių idėjų perimamumą ir išskirtines Povilo Frydricho Ruigio gramatikos Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick(Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys, 1747) ypatybes. Siekiant šių tikslų pirmą kartą imtasi tarpdalykinių tyrimų, apimančių ir šeimos, ir veikalo istoriją. Šios dvi tyrimo kryptys lėmė ir dvi tiriamąsias monografijos dalis: pirmoji – daugiausia apie garsios XVIII a. Prūsijos Lietuvos šeimos narius ir jų bedražygius (Grasilda Blažienė), antroji – apie patį kūrinį ir jo dialogą su ankstesniais kalbiniais bei religiniais veikalais (Ona Aleknavičienė).

Dr. (HP) Ona Aleknavičienė–Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, žymiausia Jono Bretkūno tyrėja Lietuvoje, jau dvidešimt metų vadovauja senovinių raštų duomenų bazės rengimo darbams.

Mokslinių tyrimų sritys: raštijos paveldas, lietuvių rašomosios kalbos istorija,XVI–XVIII a. Prūsijos Lietuvos kalbos, literatūros ir kultūros istorija, knygos istorija, rašytinių ir spaustuvinių šriftų raida, yra lituanistinio kompiuterinio šrifto Palemonas viena kūrėjų.

Akademikė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė – žymi mokslininkė, baltistikos, ypač prūsistikos ir onomastikos, tyrėja, įvairių mokslo projektų dalyvė, aktyvi Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus biuro narė, Humanitarinių mokslų sekcijos pirmininkė. Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkė,  Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja.

Mokslinių tyrimų sritys – prūsų resp. baltų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros istorija, šiuolaikinės kalbotyros kryptys ir metodai, Mažosios Lietuvos kultūros istorija, senųjų rankraščių paleografinė ir lingvistinė analizė, vertimo teorija ir praktika.

Sveikiname mokslininkes, linkėdami sėkmės!

Nekantraudami laukiame rudenį vyksiančių knygų sutiktuvių Lietuvos mokslų akademijoje.

Šiuos leidinius galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne, parašę laišką adresu knygynas@lki.lt arba paskambinę telefonu (8 5) 234 6058.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus informacija