Naujienos

Kas per „liuciferinai“ priverčia veikti tavo telefoną? Šviesą spinduliuojančios organinės medžiagos

2021 m. balandžio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Jaunoji akademija pakvietė klausytojus į renginio iš ciklo „Mokslo žinių dienos“ nuotolinę paskaitą „Kas per „liuciferinai“ priverčia veikti tavo telefoną? Šviesą spinduliuojančios organinės medžiagos“. Paskaitą skaitė Jaunosios akademijos narys, Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Dalius Gudeika.

Paskaitoje lektorius susipažindino klausytojus su cheminėmis medžiagomis liuciferinais, kurios sukelia bioliuminescenciją – švytėjimą, ir kurios randamos kai kuriuose gyvuose organizmuose (pvz., žuvyse, moliuskuose, medūzose, dumbliuose, grybuose, sausumos bestuburiuose). Žmogus, kopijuodamas gamtą ir mokydamasis iš jos, sugeba sukurti nuostabiausių dalykų, pritaikomų palengvinti žmogaus kasdieninį gyvenimą.

Paskaitoje buvo pasakojama apie molekulių pasaulį, organines molekules, kurios pritaikomos šviečiančioje organinėje elektronikoje, kuriant naujos kartos prietaisus (lanksčius televizorių ekranus, didelio ploto apšvietimo įrenginius, išmaniuosius telefonų ekranus). Visa tai – organiniai šviestukai (angl. OLED – Organic Light Emitting Diode). Lektorius pademonstravo, kaip, pasitelkiant dirbtinio intelekto elementus, kuriamos šiuolaikinės organinės medžiagos organinei elektronikai. Tos medžiagos savo sudėtyje neturi retųjų žemės metalų (platinos, iridžio), o jų skleidžiama šviesa yra priimtinesnė žmogaus akims.

Didelis iššūkis, kuriant OLED, yra siekis sumažinti kenksmingą mėlynos spalvos poveikį žmogaus akims. Intensyvi mėlyna spalva gali sumažinti melatonino gamybą, sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus. Šiuo atžvilgiu labai daug klausimų mokslininkams ir technologijų kūrėjams kelia mėlynos spalvos OLED, kurie perdega greičiau nei LED ir tai išbalansuoja monitorių spalvas, sumažina šviestukų ilgaamžiškumą.

Klausytojai sužinojo, kad mėlynos spalvos iššūkį patyrė ir LED technologijų vystytojai. Dar 1990 m. japonų mokslininkai I. Akasaki, H. Amano ir S. Nakamura, panaudodami atitinkamus puslaidininkius , suformavo mėlynos spalvos LED šaltinius, tačiau optimalų efektyvumą pasiekė tik po 24 metų, ir už tai 2014 m. gavo Nobelio premiją fizikos srityje. Vėliau OLED buvo tobulinami, formuojant efektyvesnius antros kartos fosforescencinius. Taip pat naujausios trečios kartos termiškai aktyvinta uždelstąja fluorescencija, pasižyminčius elektroninius prietaisus. (angl. TADF – Thermally Activated Delayed Fluorescence).

Klausytojai pateikė lektoriui klausimų, domėjosi mokslu ir šiuolaikinėmis naujovėmis, susijusiomis su spinduliuojančiomis organinėmis medžiagomis, taikomomis gaminant šviečiančius elektroninius prietaisus, todėl dr. D. Gudeika pasidžiaugė, kad paskaita nepraėjo veltui ir leido dalyviams iš arčiau prisiliesti prie mokslo naujovių.

Parengė LMA Jaunosios akademijos narys dr. Dalius Gudeika ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė