Naujienos

Lazerių taikymai

2021 m. sausio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija (LMAJA) pradėjo mokslo populiarinimo renginių ciklą „Mokslo žinių dienos“.
LMAJA pirmininkas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus (LTS) vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Gedvilas virtualioje paskaitoje „Lazerių taikymai“ Lietuvos moksleiviams pasakojo apie lietuviškose įmonėse gaminamus ir visame pasaulyje plačiai naudojamus ultratrumpų impulsų lazerius bei lazerinio mikro- / nanoapdirbimo stakles, aiškino jų veikimo principus, aptarė svarbiausius techninius parametrus ir preciziškumą lazeriu apdirbant medžiagas. Tai pat buvo kalbama apie Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos (LMTL) įkūrimo aplinkybės ir raidos istoriją, apie LTS-FTMC vykdomus mokslinius tyrimus ir Lietuvoje kuriamas lazerines technologijas. Apžvelgti svarbiausi lazeriniai taikymai pramonėje ir moksle. Moksleiviai galėjo daugiau sužinoti apie lazerinę abliaciją, impulso trukmės įtaką apdirbimo kokybei ir liekamąjį terminį poveikį, abliacijos ultratrumpais impulsais teikiamus privalumus, šilumos kaupimąsi medžiagos paviršiuje bei sklidimą gilyn į medžiagą. Pristatyti naujos kartos lietuviški impulsų paketų lazeriai, aptarti lazeriniai impulsų paketai ir jų privalumas apdirbant medžiagas. Paaiškintas vėsinimo abliacija efektas ir jo nulemtos milžiniškos medžiagos pašalinimo spartos, šaltos abliacijos apdirbimo režimas.
Paskaitoje buvo pasakojama apie labiausiai pasaulyje paplitusį lazerių naudojimą ir kuriamą naudą žmonėms: lazerinį mikroapdirbimą medicinai, medicininių implantų – stentų kraujagyslėms praplėsti gamybos ypatumus bei jų pjovimą lazeriu; lazerinį mikroapdirbimą automobilių pramonėje – precizinį skylių gręžimą dyzeliniams purkštukams ir variklių efektyvumo didinimą; lazerio inicijuotus periodinius paviršinius darinius, spalvotų paviršių kūrimą, panaudojus lazerinę spinduliuotę, hologramų formavimą lazeriu bei jų naudojimą prekių apsaugoje ir identifikacijoje. Virtualioje paskaitoje buvo kalbama apie lazerinį stiklo pjovimą, jo naudojimą išmaniųjų telefonų pramonėje, susibraižymui atsparias, ypatingai kietas medžiagas, tokias kaip safyras, jo taikymą ekstremaliomis sąlygomis ir jo pjovimą lazeriu; energiją taupančių diodinių šviestukų gamybą, LED modulių atskyrimą bei pjaustymą naudojant lazerinę spinduliuotę. Aptartas lazerio spinduliuotei visiškai skaidraus, kiečiausio natūralaus mineralo – deimanto – pjovimas lazeriu.

Paskaitoje buvo pristatytos paviršių trinties ir nusidėvėjimo mažinimo galimybės lazeriu indukuotomis periodinėmis paviršiaus struktūromis. Moksleiviams buvo papasakota ir apie ateities technologijas, kurios plačiąją visuomenę pasieks visai netrukus. Kaip viena iš jų, aptariama drėkinimo savybių kontrolė, panaudojus lazerinę spinduliuotę, ir lazeriu kuriami superhidrofobiniai – savaime nusivalantys paviršiai. Paskaitoje buvo kalbama apie gamtos inspiruotus funkcinius paviršius ir jų replikavimą panaudojant lazerinę spinduliuotę bei šioje srityje ypatingo dėmesio susilaukusio, trintį su skysčiais ir dujomis mažinančio, ryklio odos tekstūrą primenančio paviršiaus. Kalbėta apie mikroskopinius darinius ant ryklių odos paviršiaus, bei laboratorijose kuriamą dirbtinę ryklio odą – plėvelę, kuri sumažina trintį su oru ir vandeniu. Rykliai yra vieni iš efektyviausių plaukikų gamtoje, nes maži dantukai ant ryklių odos reikšmingai sumažina pasipriešinimą vandenyje. Tokia dirbtinai lazeriu sukruta ryklio odos plėvelė artimoje ateityje bus naudojama ant laivų ir lėktuvų paviršių siekiant sumažinti trintį ir jos sąlygotą kuro sunaudojimą bei išmetamą taršą į aplinką. Pabaigoje klausytojai uždavė lektoriui klausimų, vyko įdomi diskusija. Virtualiame susitikime dalyvavo apie 80 mokinių ir mokytojų iš Vilniaus, Kauno, Nemenčinės, Šiaulių, Telšių, Kybartų gimnazijų.

Parengė LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai" vadovė Aldona Daučiūnienė