Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Išleidžiamas pašto ženklas archeologei LMA užsienio narei Marijai Gimbutienei atminti

2021 01 22

Garsioji archeologė savarankiškam moksliniam darbui subrendo Lietuvoje: čia Vilniaus universitete ji parengė dėl karo nespėtą apginti daktaro disertaciją; čia liko gyventi ir dirbti jos draugė žymi Lietuvos archeologė Rimutė Jablonskytė-Rimantienė (pernai jai sukako 100 metų); čia už geležinės uždangos dirbo jos mokytojai.
1990-aisiais, kai Lietuvos mokslų akademija rinko pirmuosius savo užsienio narius, Marija Gimbutienė tuoj pat pasiūlyta ir vienbalsiai išrinkta. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas jos fondas.
Sausio 28 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ kviečia į dr. Agnės Čivilytės (Lietuvos istorijos institutas) nuotolinę paskaitą „Žmogaus vaizdavimas priešistorėje ir Marijos Gimbutienės Deivių teorija“.
Žemiau skelbiame platesnę AB „Lietuvos paštas“ informaciją.

* * *

2021-aisiais net keliose šalyse bus minimas garsios lietuvių archeologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės šimtmetis (gimė 1921 m. sausio 23 d.). Šia proga Lietuvos paštas tema „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ sausio 22 dieną išleidžia Eglės Kulbytės kurtą pašto ženklą. Jo nominalas – 0,49 Eur, tiražas – 100 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu išleistas ir pirmosios dienos vokas.


Pirmosios dienos vokas. Dailininkė E. Kulbytė

Pašto ženklą kūrusi Eglė Kulbytė iliustracija norėjo ne tik paminėti 100-tąsias garsiosios archeologės gimimo metines, tačiau atspindėti ir jos išskirtinę asmenybę, paskatinti pasidomėti jos nuveiktais darbais, kurie svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. B. M. Alseikaitės-Gimbutienės gyvenimo istorija išties įdomi.
B. M. Alseikaitė-Gimbutienė gimė ir augo Vilniuje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo humanitarinius mokslus, o universitetui persikėlus į Vilnių ir įsteigus Archeologijos katedrą, perėjo į archeologiją. Per kelis studijų metus moteris parašė ne vieną mokslinį darbą, apsigynė ir filosofijos mokslų daktarės laipsnį, tačiau antras pasaulinis karas privertė jos visą šeimą pasitraukti į Vokietiją, kol galiausiai visam laikui ji persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Pradžioje išbandžiusi įvairius darbus, galiausiai be atlyginimo pradėjo dirbti Harvardo universiteto muziejuje. Ryžtinga ir kruopšti darbuotoja buvo pastebėta – gavo Nacionalinio mokslo fondo paramą parašyti knygai „Rytų Europos proistorė“. Tada ir prasidėjo jos didžiausi atradimai archeologijoje.
B. M. Alseikaitę-Gimbutienę labiausiai išgarsino tuo metu naujas požiūris į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o ji pradėjo aiškinti jų prasmę. Ji laikoma archeomitologijos – archeologijos krypties, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą, pradininke. Ji padėjo pagrindus ir naujai Europos priešistorės sampratai, jog neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės.
Dėl savo darbų B. M. Alseikaitė-Gimbutienė laikoma viena garsiausių archeologių pasaulyje. Ji yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993 m. jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.
LR Seimas 2021-uosius metus yra paskelbęs B. M. Alseikaitės-Gimbutienės metais. Šiais metais netruks garsiai archeologei dedikuotų renginių: planuojamos kelios parodos, mokinių piešinių konkursas, seminarų ciklas ir konferencija bei kitos iniciatyvos.