Naujienos

Mokslo žinių komunikacija COVID-19 pandemijos metu

EASAC (ES šalių akademijų konsultacinė taryba) surengė nuotolinį seminarą, skirtą mokslo žinių komunikacijai per COVID-19 pandemiją. Seminare EASAC narių akademijų komunikacijos specialistai pasidalijo patirtimi ir mintimis dėl mokslinės informacijos apie COVID-19 sklaidos. Šio renginio siekis buvo padėti mokslų akademijoms aktyviai ir efektyviai vykdyti mokslo žinių sklaidą COVID-19 pandemijos metu, taip pat išsiaiškinti, kaip EASAC gali padėti akademijoms narėms atlikti šitą funkciją.
Seminare dalyvavo daugiau nei 60 dalyvių iš 23 mokslų akademijų, ALLEA (Visos Europos mokslo akademijų federacija) ir Globalios jaunosios akademijos. Dauguma dalyvių buvo ryšių su visuomene specialistai.
   • Renginio metu buvo iškelta mintis, kad COVID-19 sukelta krizė yra puiki galimybė mokslų akademijoms tapti matomomis. Tokiu metu politikai geriau supranta mokslu paremtų patarimų svarbą, o visuomenė pradeda labiau pasitikėti mokslu.
   • Tam, kad jomis būtų pasitikima, mokslų akademijos turi aktyviai reikštis įvairiose masinio informavimo priemonėse, ne tik tose, kurios priklauso akademijoms.
   • Pažymėtina, kad šiuo metu mokslininkams tenka veikti čia ir dabar, kai mokslinės žinios dar nėra baigtinės ir gali greitai keistis. Svarbu žinoti, kokiai auditorijai yra skirtos žinios. Kalbėjęs Jungtinės Karalystės atstovas pateikė apsauginių kaukių nešiojimo pavyzdį savo  šalyje. Iš pradžių mokslinės žinios apie kaukių dėvėjimo naudą buvo adresuotos politikos formuotojams, bet tai didelės naudos neatnešė. Tik aktyvios mokslininkų komunikacijos plačiajai visuomenei dėka Jungtinė Karalystė virto iš vienos iš mažiausiai kaukes naudojančių žmonių šalimi į vieną  tvarkingiausių kaukes dėvinčiųjų šalių Europoje.
   • Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas melagingoms naujienoms ir melagingoms informacijoms atpažinti ir paneigti. Galima išskirti tris pagrindines melagienų bangas: COVID-19 viruso kilmė (pvz., tariamos sąsajos su 5G ryšiu), apsaugos priemonių nauda (kaukės, atstumo laikymasis). Trečioji banga dar tik ateina – tai vakcinacijos iššūkiai.
   • Per pandemiją mokslinės žinios apie COVID-19 greitai kinta, atitinkamai turi keistis ir šių mokslinių žinių sklaida. Svarbu žinoti, kas yra pateikiamos informacijos tikslinė auditorija. Pagal tai pasirenkamas ir bendravimo kanalas. Ko jūs siekiate? Kas yra jūsų auditorija – kiti mokslininkai, politikai ar plačioji visuomenė? Kreipiantis į platesnę auditoriją, būtina nurodyti konkrečius žingsnius, kurių reikėtų imtis kylančioms problemoms įveikti. Jeigu  mokslininkai tyli, tada kalba konspiracinių teorijų šalininkai.
Visi dalyviai pritarė minčiai, kad per pandemiją pirmaeilis Europos mokslų akademijų uždavinys yra skleisti patikimas mokslo žinias politikams ir plačiajai visuomenei.

Parengė Violeta Skirgailienė, Tarptautinių ryšių grupės vyriausioji specialistė