Naujienos

Nuotolinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“

Lapkričio 12 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius nuotoliniu būdu organizavo 9-ąją Jaunųjų mokslininkų konferenciją „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“. Tai jau tradicine konferencija, kurios tikslas – telkti jaunuosius mokslininkus, vykdančius agronomijos, agrobiologijos ir agroekologijos, dirvožemio ir agrochemijos, sodininkystės ir daržininkystės, miškotyros, zootechnikos ir veterinarinės medicinos, žemės ūkio inžinerijos, maisto saugos ir kokybės, agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos mokslo sričių ir krypčių tyrimus bei skatinti jų bendradarbiavimą ir tyrimų rezultatų sklaidą.

LMA viceprezidentas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius sveikina konferencijos dalyvius

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė LMA viceprezidentas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius. Akademikas pabrėžė tarpdalykinių tyrimų svarbą šiandienos mokslo visuomenėje ir jaunųjų mokslininkų įsitraukimą į tarpdalykinius tyrimus sprendžiant šalies plėtotei aktualius klausimus. Tikimasi, kad ši konferencija padės skleisti informaciją apie vykdomus naujausius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, stiprins įvairių žemės ūkio, veterinarinės medicinos, biologijos ir socialinių mokslo sričių mokslo bei studijų institucijų ryšius, skatins jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimą dalytis naujausiais moksliniais tyrimų rezultatais, užmegzti glaudesnius ryšius su kitų institucijų jaunaisiais mokslininkais, kas padėtų įsitraukti į bendrus projektus ir aktyvinti tarpusavio bendradarbiavimą. Taip pat akad. Z. Dabkevičius informavo apie LMA organizuojamus LMA Jaunosios akademijos narių rinkimus, paskelbtus LMA aukštųjų mokyklų studentų bei doktorantų ir jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkursus, pakvietė dalyvauti organizuojamuose mokymuose ir konkursuose, palinkėjo visiems susirinkusiems sėkmės bei turiningos konferencijos dienos.
Konferencijoje pranešimus skaitė 33 pranešėjai iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų: 15 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, 13 iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, trys iš Vytauto Didžiojo universiteto ir po vieną iš Gamtos tyrimų centro bei Kauno technologijos universiteto, taip pat dalyvavo akademikai, mokslo ir studijų institucijų atstovai bei kiti asmenys, suinteresuoti mokslo naujovėmis, tyrimų rezultatais, jų taikymu žemės ūkio gamyboje. Iš viso plenarinėje sesijoje buvo prisijungę 76 dalyviai.

Nuotolinės konferencijos dalyviai

Plenariniame posėdyje perskaityti trys pranešimai, o vėliau darbas vyko šešiose sekcijose, kuriose perskaityta 30 pranešimų. Sekcijų pirmininkai, apibendrindami rezultatus, pažymėjo, kad konferencijos atmosfera labai draugiška – siekiama ugdyti jaunuosius mokslininkus padrąsinant, patariant, bet ne kritikuojant ir recenzuojant. Suprantama, atsižvelgiant į jaunųjų mokslininkų patirtį ir stažą jų pranešimai buvo skirtingi. Vienuose pranešimuose aptariami pirmieji mokslo rezultatai, kituose – formuojamos svarios išvados. Pastebėta, kad jaunųjų mokslininkų darbai nukreipti į aktualiausias šiuolaikines problemas: klimato kaitą, oro ir dirvožemio taršą, augalų ir gyvūnų sveikatą, alternatyvių necheminių priemonių augalų ir gyvūnų sveikatingumui gerinti paiešką ir kitas. Plenariniam ir sekcijų posėdžiams vadovavo bei pranešimus vertino 12 LMA narių ir keturi LMA Jaunosios akademijos nariai. Atrinkti septyni geriausi pranešimai: „Automatinės sveikatos sekimo sistemos ir kraujo rodiklių naudojimas karvių reprodukcinei būklei vertinti“ (Dovilė Malašauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), „Zearalenono ir jo metabolitų koncentracijų svyravimai pieninių karvių organizmo skysčiuose ir poveikis karvėms“ (Rimvydas Falkauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), „Azoto trąšų mokesčio poveikio ŠESD emisijoms vertinimas integruojant ekonominį ir aplinkosauginį požiūrius“ (Aušra Nausėdienė, Vytauto Didžiojo universitetas), „Juostinio žemės dirbimo ir sėjos bei dengiamųjų augalų įtaka dirvožemio drėgniui sunkaus priemolio rudžemyje“ (Viktorija Gecaitė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras), „Erkinio encefalito viruso paplitimas Lietuvoje ir naujo stebėsenos metodo plėtojimas“ (Arnoldas Pautienius, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), „Naujos technologinių mikroorganizmų kompozicijos įtaka fermentuotų pašarų kokybės rodikliams ir nujunkytų paršelių sveikatingumui bei mikotoksinų biodegradavimui in vivo“ (Laurynas Vadopalas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), „Šviesos spektro įtaka geležies kiekiui špinatuose“ (Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras).
Konferencijoje skaitytų pranešimų tezės išleistos elektroniniu leidiniu, kurį galite rasti:
http://www.lma.lt/uploads/kvietimai/2020-10-12_JMK%20tezes.pdf .
Tikimės, kad ši konferencija padės ne tik pateikti naujausius fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatus, bet taip pat stiprins skirtingų šalių mokslo ir studijų institucijų ryšius, turės įtakos jauniesiems mokslininkams rengiant ir teikiant žemės ūkio gamybos bei verslo konkurencingumą didinančias bei aplinkosaugą gerinančias rekomendacijas.
Nuoširdžiai dėkojame konferencijos dalyviams, priėmusiems pandemijos iššūkius ir aktyviai įsitraukusiems į virtualios konferencijos darbą, partneriams – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui, už pagalbą konferenciją perkeliant į virtualią erdvę, rėmėjams – Lietuvos mokslo tarybai ir visiems, prisidėjusiems prie konferencijos organizavimo ir pranešimų tezių leidinio rengimo. Tikimės, kitąmet susitikti įprastai – Lietuvos mokslų akademijoje.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija