Naujienų archyvas

Baltijos šalių mokslų akademijų prezidentų ir Karališkosios draugijos vadovų diskusija dėl glaudesnio bendradarbiavimo

Spalio 28–29 d. įvyko Londono karališkosios draugijos (Karališkoji draugija) virtualus vizitas į Baltijos šalis. Spalio 28 d. Karališkosios draugijos vadovai susitiko su Baltijos šalių mokslų akademijų prezidentais ir kitais atstovais. Susitikime dalyvavo: Karališkoji draugija – vykdomoji direktorė dr. Džuli Makston (Julie Maxton), tarptautinių ryšių direktorius Endriu Alenas (Andrew Allen) ir tarptautinių ryšių (Europos ir Azijos) vadovė Laura Vilton (Laura Wilton); Estijos mokslų akademija – prezidentas prof. Tarmas Soomerė (Tarmo Soomere), plėtros vadovė Terje Tuisk  ir bendradarbiavimo vadovė Ulė Raud (Ülle Raud); Latvijos mokslų akademija –  išrinktasis prezidentas (pradės eiti pareigas nuo 2020 m. gruodžio 1 d.) prof. Ivaras Kalvinis (Ivars Kalviņš), Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė  Ilzė Trapencierė (Ilze Trapenciere) ir Elektronikos ir kompiuterių mokslinio instituto direktorius prof. Modrisas Greitansas (Modris Greitans); Lietuvos mokslų akademija – prezidentas prof. Jūras Banys, viceprezidentas  prof. Zenonas Dabkevičius, Mokslo organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas ir Tarptautinių ryšių grupės vyriausioji specialistė Violeta Skirgailienė.
Londono karališkoji draugija yra Jungtinės Karalystės nepriklausoma mokslų akademija, kuriai priklauso daug žymiausių pasaulio mokslininkų, įkurta 1660 m. lapkričio 28 d. Tai yra seniausia be pertraukos veikianti mokslų akademija pasaulyje.
Susitikimo metu buvo aptarta: akademijų būsimi prioritetai ir projektai, akademijų vaidmuo teikiant mokslo ekspertų patarimus nacionalinėms vyriausybėms, pvz., aktualiais COVID-19 pandemijos klausimais, Karališkosios draugijos tarptautinis  bendradarbiavimas, pasikeista nuomonėmis dėl akademijų vaidmens tarptautinėse organizacijose.

 
Karališkosios draugijos vykdomoji direktorė dr. Džuli Makston

Susitikimą pradėjo Karališkosios draugijos vykdomoji direktorė dr. D. Makston, kuri  pažymėjo, kad Karališkoji draugija po Brexito norėtų stiprinti ryšius su Europos Sąjunga, tarp jų ir su Baltijos šalimis. Tokio bendradarbiavimo aptarimas ir yra virtualaus susitikimo tikslas.
Susitikime daug dėmesio buvo skirta COVID-19 keliamiems iššūkiams. Koronaviruso COVID-19 pandemija tapo globali problema, kurios sprendimui turi būti sutelktos visos pajėgos. Tai gali būti pavyzdys, kaip įvairių šalių mokslininkai galėtų kryptingai bendradarbiauti. Prezidentas prof. J. Banys papasakojo apie Lietuvos MA įkurtą komisiją, kuriai keliama užduotis – kvalifikuotas įvairių požiūrių dėl COVID-19 infekcijos vertinimas, komentavimas ir naujausių žinių sklaida. Komisijoje dirba įvairių sričių ekspertai, buvo pažymėtas ir aktyvus matematikų dalyvavimas komisijos veikloje. Latvijos MA yra organizavusi du seminarus, skirtus COVID-19 iššūkiams, šie renginiai buvo skirti žiniasklaidos atstovams. Latvijos mokslininkai intensyviai skelbia informaciją viruso suvaldymo klausimais masinėse informavimo priemonėse.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Jūras Banys

Susitikime kalbėdamas prof. J. Banys pažymėjo, kaip svarbu yra palaikyti ir toliau stiprinti pagal bendradarbiavimo sutartis vykstančius mokslininkų tarptautinius mainus, ypač nesenai daktaro laipsnį įgijusių mokslininkų bendradarbiavimą. Karališkoji draugija taip pat aktyviai remia tokius jaunųjų mokslininkų mainus. Prezidentas J. Banys prisiminė 1993 m. pasirašytą Karališkosios draugijos ir Lietuvos mokslų akademijos Savitarpio supratimo memorandumą. Dabar panašų bendrą dokumentą galėtų pasirašyti visos trys Baltijos šalių akademijos ir Karališkoji draugija. Tai galėtų būti gera bendradarbiavimo platforma, nes atskiros Baltijos šalys yra stiprios skirtingose srityse. Pvz., Lietuva turi nemažų pasiekimų biochemijos srityje. Reikėtų surinkti informaciją, kokios galimybės būtų svarbios tyrėjams, ir tuo pagrindu parengti bendradarbiavimo dokumentą. Karališkosios draugijos vykdomoji direktorė dr. D. Makston pažymėjo, kad yra svarbu, jog pasikeitimas mokslininkais vyktų paritetiniais pagrindais, kad tai nebūtų tik vizitai į Jungtinę Karalystę. Visi dalyvaujantys tam pritarė.
Pažymėta, kad yra svarbi britų mokslo sklaida Baltijos šalyse ir Baltijos šalių mokslininkų pasiekimų garsinimas Jungtinėje Karalystėje.

Estijos mokslų akademijos prezidentas prof. Tarmas Soomerė

Estijos MA prezidentas prof. T. Soomerė sakė, kad šiandien mokslininkams yra aktualu įvairiais klausimais įtikinti ne tik vyriausybes, bet ir plačiąją visuomenę. Jis taip pat pažymėjo, kad į Baltijos šalių ir Karališkosios draugijos bendradarbiavimą galėtų būti įtraukta ir Baltarusijos nacionalinė mokslų akademija.

Latvijos mokslų akademijos prezidentas prof. Ivaras Kalvinis

Išrinktasis Latvijos MA prezidentas prof. I. Kalvinis sakė, kad jo, kaip Akademijos prezidento, prioritetas bus inovacijos, todėl norėtų pasisemti tokios patirties iš britų. Karališkosios draugijos atstovai pabrėžė, kad jų akademija didžiausią dėmesį skiria fundamentaliems tyrimams, tačiau, be abejo, svarbūs yra ir taikomieji mokslai.
L Vilton pabrėžė, kas Karališkajai draugijai yra aktualu, kad Jungtinės Karalystės atstovai būtų sudėtinė Europos mokslo bendruomenės dalis. Britams svarbu dalyvauti tarptautinių organizacijų, tokių kaip EASAC, ALLEA, veikloje. Šios organizacijos gali teikti patarimus politikos formuotojams, kaip tai vyksta COVID-19 pandemijos atveju. Tarptautinės organizacijos gali būti vienas svarbių instrumentų bendradarbiauti su JK mokslininkais. Šios organizacijos turėtų būti tas balsas, į kurį įsiklausytų Europos politikai. Keli susitikimo dalyviai, tarp jų ir prof. J. Banys, minėjo, kad dabar tarptautinės organizacijos kartais dubliuoja viena kitos veiklą ir taip nublanksta keliamų problemų svarba.
Įvairūs mokslininkų susitikimai taip pat gali būti viena bendradarbiavimo formų.
Ir po Brexito britų ir kitų šalių mokslininkų bendradarbiavimas neturėtų nutrūkti. Karališkoji draugija kreipėsi į savo šalies vyriausybę ir paprašė skirti didesnį finansavimą tarptautiniam bendradarbiavimui.
Svarbiausia susitikimo žinia yra ta, kad Karališkoji draugija ir Baltijos šalių akademijos nori bendradarbiauti ir tas bendradarbiavimas gali vykti įvairiais būdais.

Violeta Skirgailienė, Tarptautinių ryšių grupės vyriausioji specialistė