Jaunoji akademija

Atgal

LMA Jaunosios akademijos veikla

2021 metai

PAŽINTIS SU ORGANINE ELEKTRONIKA

Vasario 23 d. Kauno Jono Basanavičiaus I ir II klasės gimnazijos mokiniams Kauto technologijos universiteto atstovas ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narys dr. Dalius Gudeika nuotoliniu būdu pravedė mokslo populiarinimo pamoką-paskaitą apie sparčiai besiplėtojančią mokslo ir pramonės šaką – organinę elektroniką. Pamokoje dalyvavo per 150 mokinių. Mokiniai labai domėjosi, diskutavo, kėlė klausimus apie naujausias technologijas, vystomas ne tik pasauliniu mastu, bet ir Lietuvoje. Gimnazistai turėjo progos susipažinti su įvairiapuse organine elektronika, kuri suteikia galimybę gaminti prietaisus ant didelio ploto, lanksčių paviršių, todėl tai leidžia kurti naujos kartos prietaisus, pavyzdžiui, suvyniojamus dvipusius ypatingos raiškos elektroninius ekranus, kabinamus ant sienų, lanksčius televizorių ekranus, monitorius ant sienos apmušalų, didelio ploto efektyvius apšvietimo įrenginius (pvz., šviečiančius tapetus), išmaniuosius telefonus, užpurškiamus ant rankos – visa tai organiniai šviestukai (angl. OLED – Organic Light Emitting Diode), kuriems reikia didelio ploto ir lankstumo. Jie šviečia į abi puses, todėl atveria ypatingas jų pritaikymo galimybes praktiškai.
Mokiniai sužinojo, kad plėtojant išmaniąsias technologijas, skirtingai nei neorganinių medžiagų pagrindu veikiančius LED prietaisus, nėra naudojami sunkieji žemės metalai (pvz., platina, iridis), o jų skleidžiama šviesa žmogaus akims yra priimtinesnė. Tačiau tokių OLED gyvavimo trukmė žymiai trumpesnė.



Mokslininkas papasakojo, kad medžiagų, savo sudėtyje neturinčių sunkiųjų žemės metalų, kurias naudojant galima būtų suformuoti efektyvius mėlynos spalvos OLED, vis dar labai ir net labai trūksta. Dar vienas iššūkis kuriant OLED – siekis mažinti kenksmingą mėlynos spalvos poveikį žmogaus akims. Intensyvi mėlyna spalva gali mažinti melatonino gamybą, sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus, dėl to gali padidėti susirgimo onkologinėmis ligomis rizika. Šiuo atžvilgiu labai daug klausimų mokslininkams ir technologijų kūrėjams kelia mėlynos spalvos OLED, kurie perdega greičiau nei LED, ir tai išbalansuoja monitorių spalvas, mažina šviestukų ilgaamžiškumą. Dėl šios priežasties OLED technologijos vis dar ne tokios populiarūs kaip LED. Kalbėdamas apie OLED įrangos sudedamųjų dalių stabilumą, D. Gudeika pabrėžė, kad daugiausiai problemų ir sukelia mėlynos spalvos OLED gyvavimo trukmė. Jei pirmosios OLED kartos šviestukams galėjo būti suteikiama kelerių metų garantija, šiandien ji siekia 5–8 metų.
Gimnazistai labai domėjosi ne tik OLED, bet ir LED šaltiniais, jų technologija. Jie sužinojo, kad mėlynos spalvos iššūkį patyrė ir LED technologijų plėtotojai. Dar 1990 m. japonų mokslininkai Isamu Akasakis (Isamu Akasaki), Hiroši Amano (Hiroshi Amano) ir Šiudžis Nakamura (Shuji Nakamura) naudodami atitinkamus puslaidininkius, suformavo mėlynos spalvos LED šaltinius, tačiau optimalų efektyvumą pasiekė tik po 24 metų ir už tai 2014 m. gavo Nobelio fizikos premiją. Vėliau OLED buvo tobulinami formuojant efektyvesnius antros kartos fosforescencinius ir naujausios trečios kartos (kiti išskiria trečios su puse kartos) termiškai aktyvinta uždelstąja fluorescencija (angl. TADF – Thermally Activated Delayed Fluorescence) pasižyminčius elektroninius prietaisus.
Mokiniai taip pat domėjosi, kaip sparčiai vystantis technologijoms investuojama į lanksčius didelio ploto OLED ekranus, kurie vyrauja išmaniuosiuose mobiliuosiuose OLED telefonuose (pvz., „Galaxy Z Flip“) ir OLED išmaniuosiuose televizoriuose.
D. Gudeika pasidžiaugė, kad pamoka-paskaita turėjo teigiamą grįžtamąjį ryšį, o domėjimasis mokslu ir naujovėmis galbūt ne vieną gimnazistą paskatins ateityje rinktis mokslininko kelią, tapti ateities technologijų kūrėju, palengvinančiu visuomenės gyvenimą.

 Parengė Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė

LMA JAUNOSIOS AKADEMIJOS PIRMININKAS DR. MINDAUGAS GEDVILAS – LIETUVOS MOKSLO PREMIJOS LAUREATAS

2021 m. vasario 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Vilniuje paskelbti 2020 metų Lietuvos mokslo premijos laureatai. Lietuvos mokslo premija skirta LMA Jaunosios akademijos pirmininkui, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Mindaugui Gedvilui, Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos (LMTL) vadovui, vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Pauliui Gečiui, ir Lazerinių technologijų skyriaus (LTS) vadovui, vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Gediminui Račiukaičiui už darbų ciklą „Ultratrumpų lazerio impulsų sąveika su medžiaga ir jos panaudojimas lazeriniam mikroapdirbimui“. Eksperimentinės plėtros darbų ciklą konkursui pateikė FTMC, UAB „Ekspla“, UAB „Elas“, ir UAB „Precizika Metrology“.
Darbe detaliai nagrinėjama lazerinės spinduliuotės sąveika su apdirbama medžiaga, fundamentiniai šios tematikos aspektai ir atskleidžiami naujausieji lazerių taikymai. Atliktų tyrimų laikotarpis sutapo su Lietuvoje įsikūrusių aukštųjų technologijų įmonių stulbinančia pažanga gaminant lazerinės spinduliuotės šaltinius. Šiuo ypatingu metu buvo sukurti moderniausi lazeriai, veikiantys impulsų paketų režimu, kurie atvėrė iki šiol neregėtas lazerių taikymo galimybes. Darbe pristatomi sudėtingi lazerio pluošto formavimo laike ir erdvėje metodai bei jų naudojimas ieškant būdų, kaip efektyvinti procesus ir geriau kontroliuoti medžiagos atsaką į intensyvų sužadinimą. Eksperimentinės plėtros tyrimuose didžiulis dėmesys skiriamas efektyviam lazerinės spinduliuotės naudojimui technologiniams procesams. Ultratrumpų impulsų lazerių generuojama spinduliuotė yra labai brangi, todėl našus jos naudojimas apdirbant medžiagas nepaprastai svarbus ekonomiškai siekiant atverti dar platesnes pramonines lazerių taikymo galimybes. Nenaudingai panaudota perteklinė lazerio spinduliuotės energija įvedama į apdirbamą objektą sukelia daug šalutinių efektų, kurie nepageidautinai modifikuoja medžiagą, mažina apdirbimo kokybę ir tikslumą, riboja erdvinę mikro- ir nanoapdorojimo skyrą. Darbe pateikiamas teorinis modelis, atskiedžiantis formulę, kaip efektyviausiai naudoti lazerio impulso energiją medžiai pašalinti. Atsižvelgiant į realius kuriamų technologijų poreikius, analizuojami fundamentiniai ribojimai lazeriu formuojamų nanodarinių matmenims. Tyrinėjama lazeriu apdirbto paviršiaus kokybė, priklausomai nuo lazerio impulso trukmės ir medžiagos savybių. Eksperimentinės plėtros darbe veikla pradėta daugiau kaip prieš penkiolika metų inicijavo mokslinių tyrimų bangą pasaulyje, skirtą našiai lazerinei abliacijai, kuri labai prisidėjo prie realių ultratrumpų impulsų lazerių taikymų pramonėje. Darbų ciklą sudaro moksliniai straipsniai, paskelbti 2005–2019 m. recenzuojamuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Pateikiami tarpdalykiniai straipsniai apima įvairias taikomosios fizikos, optikos, medžiagotyros, nanotechnologijų, inžinerijos sritis.

Parengė LMAJA vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė

ANTRIEJI LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS JAUNOSIOS AKADEMIJOS METAI

Sausio 21 d. įvyko pirmasis 2021 metų Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos (LMAJA) posėdis, kuriame dalyvavo LMA viceprezidentas. Zenonas Dabkevičius, bei 28 LMAJA nariai. Viceprezidentas pasveikino visus naujai išrinktus LMAJA narius, linkėdamas gero darbo ir aktyvaus įsitraukimo į LMAJA veiklą. Viceprezidentas ragino dalytis kontaktais ir taip tapti labiau prieinamiems visuomenei ir suinteresuotoms šalims, pasiūlė išrinkti LMAJA atstovus LMA mokslų skyriuose, kas užtikrintų operatyvesnį bendradarbiavimą tarp LMA tikrųjų narių ir jaunųjų akademikų. Toliau posėdis buvo tęsiamas tik tarp LMAJA narių pagal bendru sutarimu patvirtintą darbotvarkę.



Kaip ir kiekvienais metais, pirmasis posėdis buvo pradėtas LMAJA 2020 m. veiklos ataskaita. Jaunosios akademijos pirmininkas Mindaugas Gedvilas pažymėjo, kad COVID-19 sukelta pandemija turėjo įtakos LMAJA veiklai, teko atšaukti keletą svarbių tarptautinių renginių, prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, tačiau LMAJA stengėsi išlikti veikli ir nuotoliniu būdu aktyviai įsitraukė į susitikimus, renginius ir tarptautinę veiklą. Nepaisant susiklosčiusios situacijos per antruosius LMAJA veiklos metus buvo surengti keturi posėdžiai, vienas jų – išvažiuojamasis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute. Metų pradžioje LMAJA atstovai susitiko su Latvijos mokslo bendruomenės delegacija, vadovaujama Latvijos mokslų akademijos prezidento prof. Ojarso Sparyčio (Ojārs Spārītis). Prezidentas pristatė Latvijos mokslų akademijos Jaunosios akademijos steigimo planus, aptartos bendradarbiavimo galimybės, įvertinta mokslo politikos, populiarinimo ir tarptautiškumo svarba. 2020-aisiais LMAJA pirmininkas dalyvavo kasmetiniame Europos jaunųjų akademijų tinklo viršūnių susitikime (angl. European Network of Young Academies, ENYA2020) bei pirmajame internetiniame pasauliniame jaunųjų akademijų susitikime (angl. first-ever Online Young Academies Meeting, OYAM). Susitikimų metu buvo aptarta LMAJA veikla, iššūkiai, bendradarbiavimo galimybės, mokslo politikos klausimai. Vienas reikšmingesnių praėjusių metų įvykių yra tai, kad LMAJA prisidėjo prie 17 jaunųjų akademijų iš Europos ir asocijuotų šalių, paskelbusių atvirą laišką Europos Parlamento nariams ir nacionalinėms vyriausybėms – jaunosios akademijos kviečia išreikšti susirūpinimą dėl siūlomo 2020–2027 m. programos „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) biudžeto mažinimo. Savo įsitraukimu LMAJA parodė aiškią poziciją ir nepritarimą mažinti mokslo ir inovacijų biudžetą, ypač 1-oje dalyje, kuri apima Europos mokslo tarybos (ERC) ir Marie Skłodowska-Curie veiklos (MSCA) iniciatyvas, – toks mokslo finansavimo mažinimas ilgam ir giliai pakenktų Europos mokslui. Tai taip pat mažintų ES konkurencingumą ir silpnintų jos galimybes kurti novatoriškas technologijas, darbo vietas bei reaguoti į pasaulinius iššūkius.  Kaip vienas reikšmingesnių darbų buvo įvardytas LMAJA nuostatų keitimas. Pagal naujai patvirtintus nuostatus mokslinio sekretoriaus statusas yra keičiamas vicepirmininko statusu, tiksliau apibrėžtos pirmininko ir vicepirmininko kadencijos bei išaiškinta LMAJA alumnų veikla.
Antroje metų pusėje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir LMAJA surengė atvirą seminarą-diskusiją „Lietuvos disertacijos: leidyba, saugojimas, apskaita“. Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, o diskusijų metu kilę klausimai parodė esančias problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria doktorantai ir kitos doktorantūros bei disertacijų leidybos procesuose dalyvaujančios šalys.
Baigdamas veiklos ataskaitos pristatymą, LMAJA pirmininkas pasidžiaugė, kad nariai yra matomi ne tik dėl savo mokslinių pasiekimų, bet aktyviai dalyvauja ir mokslo skatinimo bei populiarinimo veikloje.
Pagal patvirtintą darbotvarkę taip pat buvo pristatytas LMAJA 2021 m. veiklos plano projektas, aptartas narių asmeninės informacijos viešinimas ir prieinamumas visuomenei, pristatytas Gamtos tyrimų centro ir LMAJA renginys – 9-oji Skandinavijos–Baltijos šalių parazitologų draugijos konferencija (the 9th Conference of the Scandinavian-Baltic Society for Parasitology, CSBSP9 ) tema: „Parazitai besikeičiančiame pasaulyje“ („Parasites in a changing world“), gvildenti kiti LMAJA veiklai svarbūs klausimai.
Posėdžio pabaigoje, LMAJA nariai išrinko savo atstovus LMA mokslų skyriuose:
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius – Paulina Želvienė;
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius – Aldona Balčiūnaitė;
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius – Vaidas Palinauskas;
Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius – Viktorija Vaštakaitė-Kairienė;
Technikos mokslų skyrius – Mindaugas Gedvilas.

Parengė LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė

2020 metai

√  Lietuvos atitiktis UNESCO rekomendacijai dėl mokslo ir mokslininkų

2017 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) atnaujino Rekomendaciją dėl mokslo ir mokslininkų – Lietuva yra viena iš 195 šalių, pasirašiusių susitarimą jos laikytis. Kitais metais Lietuva įvertins, kaip sekasi įgyvendinti šią rekomendaciją, o šiame procese Lietuvos Vyriausybei padės UNESCO ir Lietuvos mokslo tarybos iniciatyva suformuota darbo grupė.
Rekomendacijoje akcentuojama žmogaus teisių ir etikos svarba moksle, mokslo žinių naudojimas sprendžiant nacionalinės politikos klausimus, tvaraus vystymosi tikslai vykdant mokslinius tyrimus ir kiti šiandienos mokslui bei mokslo politikai svarbūs klausimai.
Suformuota darbo grupė artimiausiais mėnesiais analizuos Rekomendacijos įgyvendinimą Lietuvoje, susitelkdama į UNESCO išskirtų 10 svarbiausių sričių, įskaitant mokslo atsakomybę, įgyvendinant Jungtinių Tautų žmogaus orumo, pažangos, teisingumo, taikos, žmonijos gerovės ir pagarbos aplinkai idealus.
„Darbo grupė sujungs skirtingais pjūviais Lietuvos mokslą išmanančius ekspertus – tai ne tik leis parengti kokybiškas įžvalgas apie Lietuvos mokslo būklę, bet ir sukurs daugiau dialogo Lietuvos moksle“, – teigia Lietuvos mokslų akademijos Jaunajai akademijai (LMAJA) darbo grupėje atstovaujantis LMAJA narys dr. Donatas Murauskas.
Į darbo grupę įtraukti atstovai iš 15 organizacijų: LMAJA, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, LR Prezidentūros, Mokslo ryšių biuro Briuselyje LINO, startuolio „Caszyme“, Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus universiteto, Vyriausybės strateginės analizės centro, Vytauto Didžiojo universiteto, Žinių ekonomikos forumo.
LMA Jaunosios akademijos dalyvavimas šioje darbo grupėje yra svarbus siekiant atstovauti jauniesiems mokslininkams. Jaunosios akademijos narių požiūris į Rekomendacijos įgyvendinimą prisidės prie visapusiško darbo grupės ataskaitos parengimo.
Informacija parengta, remiantis Lietuvos mokslo tarybos pranešimu.
LMAJA narys dr. Donatas Murauskas

√  Bioplastiko 3D nanostruktūros – gamybos ateitis?

Žvilgsnis į ateitį nėra mokslinė fantastika – tai taps realybe dėl 3D spausdinimo technologijos pažangos. 3D spausdinimas, arba adityvus gaminimas yra gamybos būdų grupė, apibrėžianti medžiagų „auginimo“ (pridėtinio formavimo) procesą, kad objektas būtų materializuotas iš kompiuterinio modelio  (ang. CAD-CAM fabrication – computer aided design and computer aided manufactturing). Tai sparčiai vystoma gamybos technologija, leidžianti lanksčiai gaminti, taisyti ar pakeisti darinius visur: parduotuvėje, ligoninėje, biure, mokykloje ar net namuose pagal tuometinį momentinį poreikį. COVID-19 pandemija primena žmonija apie sudėtingą poreikių planavimą ir galima staigų tiekimo sutrikimą. Optinis 3D spausdinimas žada gamybą, kurios procese bus mažiau atliekų ir reikės mažiau energijos, nes bus formuojami tik tiksliniai dariniai. Būtent lazerinio 3D spausdinimo ir biomedžiagų derinys suteikia galimybę realizuoti tikrai tvarią ir žiedinę ekonomiką. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narys, Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas įžvelgia vis didesnį komercinį optinio 3D nanoformavimo iš bioplastikų technologijos potencialą. Visą interviu pagrindu straipsnį galite rasti čia: https://naujienos.vu.lt/alternatyvos-ateities-gamybai-3d-nanostrukturos-is-aplinkai-draugisku-bioplastiku/, o mokslinį tyrimo straipsnį čia: https://www.nature.com/articles/s41598-020-66618-1 .
Parengė LMAJA narys Mangirdas Malinauskas, pirmininkas Mindaugas Gedvilas ir mokslinė sekretorė Diana Marčiulynienė

√  Europos jaunųjų akademijų tinklo viršūnių susitikime – ir LMAJA atstovas

Liepos 4–5 d. įvyko kasmetinis Europos jaunųjų akademijų tinklo viršūnių susitikimas (angl. European Network of Young Academies (ENYA2020)), kuriame Lietuvos mokslų akademijos Jaunajai akademijai (LMAJA) atstovavo pirmininkas Mindaugas Gedvilas. Susitikime dalyvavo Jaunųjų akademijų atstovai: Sofia Kantorovich (Austrija); Birgit Van Puymbroeck, Christophe Vandeviver, Sylvia Wenmackers (Belgija); Henrik Dimke (Danija); Jenni Raitoharju, Jutta Viinikainen, Katri Mäkinen-Rostedt, Johanna Ketola (Suomija); Gergely Toldi, Katalin Solymosi (Vengrija); Marie-José van Tol, Lisa Becking, Liesbeth van de Grift (Nyderlandai); Sofie Høgestøl, Åsmund Eikenes (Norvegija); Jacek Kolanowski, Monika Kwoka, Karol Palka (Lenkija); Diana Stanciu (Rumunija); Nikki Moran, Aude Le Guennec, Wenxuan Hou (Škotija); Javier García Martínez, Javier Martínez Moguerza, Toni Bagaldón (Ispanija); Aryo Makko, Anna Wetterbom (Švedija); Claudia Appenzeller, Estefania Cuero, Karin Spycher (Šveicarija); Astrid Eichhorn, Lukas Haffert, Philipp Kanske, Michael Saliba, Marion Schulte zu Berge, Laura Forstbach (Vokietija); Anis Ben Amor, Verena Lepper, Lena-Maria Möller (Arabų ir Vokiečių Jaunoji akademija (AGYA)); Anna-Maria Gramatté, Robert Lepenies, Koen Vermeir (Globali Jaunoji akademija (GYA)); Gemma Modinos, Mangala Srinivas, Toma Susi (Europos Jaunoji akademija (EYA)). Besikuriančių Jaunųjų akademijų atstovai: Goran Bandov, Anet Režek Jambrek (Kroatija); Stefania Mondello (Latvija); Ieva Silina, Ilona Gehtmane-Hofmane (Italija); Moritz Riede, Charlotta Salmi (Jungtinė Karalystė).

Pirmąją konferencijos dieną vyko renginio atidarymo ceremonija, prisistatė Jaunųjų akademijų atstovai, buvo aptarti svarbiausi įvykiai, dalyviai susipažino, diskutavo, dalijosi patirtimi. Antrąją konferencijos dieną darbas vyko keturiose sekcijose. Pirmojoje buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Mokslo komunikacija ir patarimai politikai“. Pranešimus skaitė du kviestiniai pranešėjai: Berlyno socialinių mokslų centro prezidentė Jutta Allmendinger ir Europos Parlamento narys Reinhardas Bütikoferis. Antrojoje sekcijoje buvo aptariamos Jaunųjų akademijų narystės galimybės Visų Europos akademijų federacijoje (angl. The European Federation of Academies of Sciences and Humanities (ALLEA)). Pranešimą parengė ALLEA prezidentas Antonio Loprieno. Trečiojoje sekcijoje vyko diskusijos apie Jaunųjų akademijų vaidmenį Europos akademijų mokslo patarimų politikai projekto veiklose (angl. Science Advice for Policy by European Academies (SAPEA)). Dalyvavo kviestinis pranešėjas – SAPEA koordinatorių komandos primininkas Rudolfas Hielscheris. Ketvirtojoje sekcijoje buvo pristatytas naujas projektas, skirtas Jaunųjų akademijų patarimų mokslo klausimais struktūrai (angl. Young Academies Science Advice Structure (YASAS)) ir Jaunųjų akademijų įsitraukimo galimybėms į SAPEA veiklas aptarti. Po ENYA2020 susitikimo aptarimo buvo pateikti siūlymai dėl ENYA2021.
Pagrindinis ENYA2020 organizatorius – Vokietijos jaunoji akademija (vok. Die Junge Akademie). Susitikimo moderatoriai: Laura Forstbach, Astrid Eichhorn, Marion Schulte zu Berge, Michael Saliba, Philipp Kanske. Dėl COVID-19 pandemijos ENYA2020 susitikimas vyko nuotoliniu būdu.
Parengė LMAJA mokslinė sekretorė Diana Marčiulynienė

√  LMAJA svečiuose pas žemės ūkio mokslininkus

2020 m. birželio 11 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai susirinko į išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute (ŽI) (Kėdainių r., Akademija). Posėdis organizuotas LMAJA narės dr. Ritos Armonienės iniciatyva siekiant supažindinti LMAJA narius su LAMMC ŽI veikla ir vykdomais projektais, pristatyti galimas bendras tyrimų sąsajas, skatinti tarpdalykinius mokslinius tyrimus.
LMAJA nariai susitiko su LMA viceprezidentu akad. Zenonu Dabkevičiumi, LAMMC direktoriumi dr. Gintaru Brazausku, LAMMC filialo Žemdirbystės instituto direktore akad. Žydre Kadžiuliene ir LAMMC moksline sekretore dr. Vita Tilvikiene. Susitikime buvo pristatytos LAMMC veiklos ir tyrimų kryptys, struktūra, svarbiausi projektai bei bendradarbiavimas su užsienio ir Lietuvos partneriais. LMAJA nariai kartu su LAMMC atstovais aptarė skirtingų mokslo krypčių sąsajas ir bendradarbiavimo galimybes.
Viešnagės metu LMAJA nariai susipažino su Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus, Cheminių tyrimų bei Genetikos ir fiziologijos laboratorijų veikla, turima laboratorine įranga, vykdomais naujais moksliniais projektais. LMAJA nariai taip pat aplankė Žolių selekcijos bei Javų selekcijos laukus. Išsamių ekskursijų po šiuos Žemdirbystės instituto padalinius metu LMAJA nariai gavo naujų žinių apie žemės ūkio augalų patogenų įvairovę ir tyrimus siekiant kontroliuoti jų plytimą pasitelkiant naujausias skaitmenines technologijas ir molekulinius metodus, apie cheminę sėklų, dirvožemio sudėtį ir jos nustatymo metodus, augalų atsparumo šalčiui genetinį reguliavimo mechanizmą, genų identifikavimo ir valdymo metodus, naudojant mutagenu paveiktas augalų populiacijas, transkriptomo bei viso genomo asociacijų analizes. LMAJA nariai taip pat susipažino su naujausiais skaitmeniniais aukštos skiriamosios gebos metodais, naudojamais fenotipuoti gausias augalų kolekcijas ir populiacijas, kurie kartu su genetiniais metodais gali padėti rasti dominančių požymių genų lokusus ir prisidėti prie augalų selekcijos proceso spartinimo. Jaunieji akademikai selekciniuose laukuose buvo supažindinti su naujausiomis LAMMC sukurtomis miglinių ir pupinių žolių bei javų veislėmis. Apžiūrėjo senųjų kviečių veislių kolekciją, sužinojo, kaip kuriamos kviečių veislės, kaip jos pakito per pastaruosius100 metų.
Išvažiuojamame posėdyje taip pat buvo aptarta LMAJA veikla karantino metu ir kiti aktualūs klausimai.
Susitikimo nuotraukas galite peržiūrėti čia:
Nuotraukos Ados Alejūnaitės
Parengė LMAJA narė Rita Armonienė, pirmininkas Mindaugas Gedvilas bei mokslinė sekretorė Diana Marčiulynienė

√  LMA Jaunoji akademija: kodėl verta jauniesiems mokslininkams tapti recenzentais

Apie tai, kas yra recenzentas, kaip juo tapti ir kodėl būti recenzentu yra svarbu jaunajam mokslininkui, siekiančiam karjeros, savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA).
Mokslinio darbo publikavimas aukšto citavimo indekso žurnale yra ilgas ir sudėtingas procesas, trunkantis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų atsižvelgiant į tyrimo ir žurnalo specifikos. Viena neatsisiejamų ir bene svarbiausių šio proceso dalių yra straipsnio rankraščio peržiūra, anonimiškai ir neatlygintinai atliekama recenzentų, kuriuos suranda ir su jais bendrauja žurnalo redaktoriai. Šiam, visiškai konfidencialiam ir dažnai per mažai vertinamam darbui, už kurį recenzentas negauna jokio finansinio atlygio, atlikti reikia skirti daug asmeninio laiko ir energijos bei turėti recenzuojamos mokslo srities ekspertinių įgūdžių.
Recenzentai atidžiai perskaito ir išanalizuoja mokslinio straipsnio autorių žurnalui pateiktą rankraštį, remdamiesi to žurnalo reikalavimais bei iš anksto nustatytais kriterijais. Recenzuojant visuomet ypatingas dėmesys kreipiamas į pateikto tyrimo kokybę, išsamumą, tikslumą ir sudėtingumą, mokslinį naujumą bei galimą mokslo ir technologijų šakos raidos proveržį. Recenzentas straipsnio autoriams siūlo būdus, kaip darbą patobulinti pateikdamas išsamias pastabas, ir žurnalo redaktoriui rekomenduoja, priimti, atmesti ar paprašyti autorių straipsnį pataisyti, galimai įtraukiant papildomus rezultatus ar kitą tyrimui svarbią informaciją. Recenzentai vaidina svarbų vaidmenį duodami mokslinio žurnalo redakcijai grįžtamąjį ryšį apie darbą ir daro įtaką galutinei straipsnio rankraščio lemčiai, tačiau galutinį sprendimą visuomet priima redaktorius. Jis remiasi recenzentų atsiliepimais ir rekomendacijomis bei savo ekspertine įžvalga apie straipsnio išbaigtumo lygį ir tinkamumą jo kuruojamam žurnalui.
Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir recenzavimo procese vyrauja daug mitų, vienas tokių, kad recenzentu gali būti tik aukšto lygio mokslininkas ar profesorius. Reiktų atkreipti dėmesį, kad kompetencija yra labai svarbu, tačiau recenzavimo procesas gali būti ir yra prieinamas kiekvienam mokslininkui, savo srities profesionalui. Siekdami sėkmės akademinėje aplinkoje, jaunieji mokslininkai visada ieško galimybių parodyti savo žinias, įgūdžius ir gebėjimus. Mokslinio straipsnio recenzavimas gali svariai prisidėti prie šių siekių įgyvendinimo. Vienas pagrindinių žingsnių siekiant akademinės sėkmės yra tai, kad jaunasis mokslininkas tampa recenzentu.
Straipsnio rankraščio peržiūra ir atsiliepimo rengimas yra daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, kai kuriais atvejais prilygstantis paties rankraščio rašymui. Jaunasis mokslininkas, dalyvaudamas recenzavimo procese, įgauna naujos patirties, formuoja savo kaip straipsnio autoriaus įgūdžius, gali kritiškiau įvertinti tyrimų rezultatus ir jų publikavimo galimybes.
Paprastai recenzentus suranda ir recenzavimo darbus atlikti kviečia žurnalo redaktorius. Redaktoriai pasirenka tyrėjus pagal žurnalui rankraščio autorių pateikto mokslinio tyrimo sritį. Recenzentų atliekamas, tačiau plačiajai visuomenei neskelbiamas darbas yra ypač svarbus visai mokslo ir technologijų plėtrai, nes be šios grandies nutrūktų sparti jų pažanga. Tačiau recenzentai beveik visuomet lieka nuošalyje ir nepastebėti, nes čia turi būti išlaikytas visiškas konfidencialumas, apie jų darbą žino tik žurnalo redaktorius ir pats recenzentas. Žurnalų redakcijoms vis sunkiau rasti aukščiausio lygio ekspertų, kurie dirbtų neatlygintinai, daug pastangų ir asmeninio laiko reikalaujantį, straipsnių rankraščių recenzavimo darbą. Tam klausimui spręsti didžiosios leidyklos ir mokslo produkcijos skaičiuotojai ėmėsi veiksmų, siekdami sukurti sistemą recenzentų pripažinimui (angl. k. reviewer recognition) didinti.
„Clarivate“ įmonei (anksčiau žinomai kaip „Clarivate Analytics“) priklauso padalinys „Publons“, kurio viena  funkcijų yra indeksuoti recenzentų darbus ir rūpintis jų pripažinimo didinimu. Prie „Publons“ jungiasi kitos pasaulio leidyklos ir žurnalai bei siunčia duomenis apie recenzentų atliktas recenzijas. Kiti didieji pasaulio leidėjai tokie kaip „Elsevier“, „Wiley“, ir „The Optical Society“ (OSA) sukūrė savo sistemas, skirtas recenzentų pripažinimui didinti ir jų konfidencialiam darbui įvertinti.
Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA) ir jos nariai taip pat didelį dėmesį skiria mokslo darbų recenzavimui, suprasdami šios neatlygintinos, tačiau kuriančios neįkainojamą indėlį į mokslo pažangą, veiklos svarbai.
Dr. Mindaugo Gedvilo ir dr. Dianos Marčiulynienės asmenines recenzentų pripažinimo kolekcijas rasite čia
Parengė LMAJA primininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir mokslinė sekretorė dr. Diana Marčiulynienė