Jaunoji akademija

Atgal

LMA Jaunosios akademijos veikla

2020 metai

√  Lietuvos atitiktis UNESCO rekomendacijai dėl mokslo ir mokslininkų

2017 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) atnaujino Rekomendaciją dėl mokslo ir mokslininkų – Lietuva yra viena iš 195 šalių, pasirašiusių susitarimą jos laikytis. Kitais metais Lietuva įvertins, kaip sekasi įgyvendinti šią rekomendaciją, o šiame procese Lietuvos Vyriausybei padės UNESCO ir Lietuvos mokslo tarybos iniciatyva suformuota darbo grupė.
Rekomendacijoje akcentuojama žmogaus teisių ir etikos svarba moksle, mokslo žinių naudojimas sprendžiant nacionalinės politikos klausimus, tvaraus vystymosi tikslai vykdant mokslinius tyrimus ir kiti šiandienos mokslui bei mokslo politikai svarbūs klausimai.
Suformuota darbo grupė artimiausiais mėnesiais analizuos Rekomendacijos įgyvendinimą Lietuvoje, susitelkdama į UNESCO išskirtų 10 svarbiausių sričių, įskaitant mokslo atsakomybę, įgyvendinant Jungtinių Tautų žmogaus orumo, pažangos, teisingumo, taikos, žmonijos gerovės ir pagarbos aplinkai idealus.
„Darbo grupė sujungs skirtingais pjūviais Lietuvos mokslą išmanančius ekspertus – tai ne tik leis parengti kokybiškas įžvalgas apie Lietuvos mokslo būklę, bet ir sukurs daugiau dialogo Lietuvos moksle“, – teigia Lietuvos mokslų akademijos Jaunajai akademijai (LMAJA) darbo grupėje atstovaujantis LMAJA narys dr. Donatas Murauskas.
Į darbo grupę įtraukti atstovai iš 15 organizacijų: LMAJA, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, LR Prezidentūros, Mokslo ryšių biuro Briuselyje LINO, startuolio „Caszyme“, Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus universiteto, Vyriausybės strateginės analizės centro, Vytauto Didžiojo universiteto, Žinių ekonomikos forumo.
LMA Jaunosios akademijos dalyvavimas šioje darbo grupėje yra svarbus siekiant atstovauti jauniesiems mokslininkams. Jaunosios akademijos narių požiūris į Rekomendacijos įgyvendinimą prisidės prie visapusiško darbo grupės ataskaitos parengimo.
Informacija parengta, remiantis Lietuvos mokslo tarybos pranešimu.
LMAJA narys dr. Donatas Murauskas

√  Bioplastiko 3D nanostruktūros – gamybos ateitis?

Žvilgsnis į ateitį nėra mokslinė fantastika – tai taps realybe dėl 3D spausdinimo technologijos pažangos. 3D spausdinimas, arba adityvus gaminimas yra gamybos būdų grupė, apibrėžianti medžiagų „auginimo“ (pridėtinio formavimo) procesą, kad objektas būtų materializuotas iš kompiuterinio modelio  (ang. CAD-CAM fabrication – computer aided design and computer aided manufactturing). Tai sparčiai vystoma gamybos technologija, leidžianti lanksčiai gaminti, taisyti ar pakeisti darinius visur: parduotuvėje, ligoninėje, biure, mokykloje ar net namuose pagal tuometinį momentinį poreikį. COVID-19 pandemija primena žmonija apie sudėtingą poreikių planavimą ir galima staigų tiekimo sutrikimą. Optinis 3D spausdinimas žada gamybą, kurios procese bus mažiau atliekų ir reikės mažiau energijos, nes bus formuojami tik tiksliniai dariniai. Būtent lazerinio 3D spausdinimo ir biomedžiagų derinys suteikia galimybę realizuoti tikrai tvarią ir žiedinę ekonomiką. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narys, Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Mangirdas Malinauskas įžvelgia vis didesnį komercinį optinio 3D nanoformavimo iš bioplastikų technologijos potencialą. Visą interviu pagrindu straipsnį galite rasti čia: https://naujienos.vu.lt/alternatyvos-ateities-gamybai-3d-nanostrukturos-is-aplinkai-draugisku-bioplastiku/, o mokslinį tyrimo straipsnį čia: https://www.nature.com/articles/s41598-020-66618-1 .
Parengė LMAJA narys Mangirdas Malinauskas, pirmininkas Mindaugas Gedvilas ir mokslinė sekretorė Diana Marčiulynienė

√  Europos jaunųjų akademijų tinklo viršūnių susitikime – ir LMAJA atstovas

Liepos 4–5 d. įvyko kasmetinis Europos jaunųjų akademijų tinklo viršūnių susitikimas (angl. European Network of Young Academies (ENYA2020)), kuriame Lietuvos mokslų akademijos Jaunajai akademijai (LMAJA) atstovavo pirmininkas Mindaugas Gedvilas. Susitikime dalyvavo Jaunųjų akademijų atstovai: Sofia Kantorovich (Austrija); Birgit Van Puymbroeck, Christophe Vandeviver, Sylvia Wenmackers (Belgija); Henrik Dimke (Danija); Jenni Raitoharju, Jutta Viinikainen, Katri Mäkinen-Rostedt, Johanna Ketola (Suomija); Gergely Toldi, Katalin Solymosi (Vengrija); Marie-José van Tol, Lisa Becking, Liesbeth van de Grift (Nyderlandai); Sofie Høgestøl, Åsmund Eikenes (Norvegija); Jacek Kolanowski, Monika Kwoka, Karol Palka (Lenkija); Diana Stanciu (Rumunija); Nikki Moran, Aude Le Guennec, Wenxuan Hou (Škotija); Javier García Martínez, Javier Martínez Moguerza, Toni Bagaldón (Ispanija); Aryo Makko, Anna Wetterbom (Švedija); Claudia Appenzeller, Estefania Cuero, Karin Spycher (Šveicarija); Astrid Eichhorn, Lukas Haffert, Philipp Kanske, Michael Saliba, Marion Schulte zu Berge, Laura Forstbach (Vokietija); Anis Ben Amor, Verena Lepper, Lena-Maria Möller (Arabų ir Vokiečių Jaunoji akademija (AGYA)); Anna-Maria Gramatté, Robert Lepenies, Koen Vermeir (Globali Jaunoji akademija (GYA)); Gemma Modinos, Mangala Srinivas, Toma Susi (Europos Jaunoji akademija (EYA)). Besikuriančių Jaunųjų akademijų atstovai: Goran Bandov, Anet Režek Jambrek (Kroatija); Stefania Mondello (Latvija); Ieva Silina, Ilona Gehtmane-Hofmane (Italija); Moritz Riede, Charlotta Salmi (Jungtinė Karalystė).

Pirmąją konferencijos dieną vyko renginio atidarymo ceremonija, prisistatė Jaunųjų akademijų atstovai, buvo aptarti svarbiausi įvykiai, dalyviai susipažino, diskutavo, dalijosi patirtimi. Antrąją konferencijos dieną darbas vyko keturiose sekcijose. Pirmojoje buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Mokslo komunikacija ir patarimai politikai“. Pranešimus skaitė du kviestiniai pranešėjai: Berlyno socialinių mokslų centro prezidentė Jutta Allmendinger ir Europos Parlamento narys Reinhardas Bütikoferis. Antrojoje sekcijoje buvo aptariamos Jaunųjų akademijų narystės galimybės Visų Europos akademijų federacijoje (angl. The European Federation of Academies of Sciences and Humanities (ALLEA)). Pranešimą parengė ALLEA prezidentas Antonio Loprieno. Trečiojoje sekcijoje vyko diskusijos apie Jaunųjų akademijų vaidmenį Europos akademijų mokslo patarimų politikai projekto veiklose (angl. Science Advice for Policy by European Academies (SAPEA)). Dalyvavo kviestinis pranešėjas – SAPEA koordinatorių komandos primininkas Rudolfas Hielscheris. Ketvirtojoje sekcijoje buvo pristatytas naujas projektas, skirtas Jaunųjų akademijų patarimų mokslo klausimais struktūrai (angl. Young Academies Science Advice Structure (YASAS)) ir Jaunųjų akademijų įsitraukimo galimybėms į SAPEA veiklas aptarti. Po ENYA2020 susitikimo aptarimo buvo pateikti siūlymai dėl ENYA2021.
Pagrindinis ENYA2020 organizatorius – Vokietijos jaunoji akademija (vok. Die Junge Akademie). Susitikimo moderatoriai: Laura Forstbach, Astrid Eichhorn, Marion Schulte zu Berge, Michael Saliba, Philipp Kanske. Dėl COVID-19 pandemijos ENYA2020 susitikimas vyko nuotoliniu būdu.
Parengė LMAJA mokslinė sekretorė Diana Marčiulynienė

√  LMAJA svečiuose pas žemės ūkio mokslininkus

2020 m. birželio 11 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai susirinko į išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute (ŽI) (Kėdainių r., Akademija). Posėdis organizuotas LMAJA narės dr. Ritos Armonienės iniciatyva siekiant supažindinti LMAJA narius su LAMMC ŽI veikla ir vykdomais projektais, pristatyti galimas bendras tyrimų sąsajas, skatinti tarpdalykinius mokslinius tyrimus.
LMAJA nariai susitiko su LMA viceprezidentu akad. Zenonu Dabkevičiumi, LAMMC direktoriumi dr. Gintaru Brazausku, LAMMC filialo Žemdirbystės instituto direktore akad. Žydre Kadžiuliene ir LAMMC moksline sekretore dr. Vita Tilvikiene. Susitikime buvo pristatytos LAMMC veiklos ir tyrimų kryptys, struktūra, svarbiausi projektai bei bendradarbiavimas su užsienio ir Lietuvos partneriais. LMAJA nariai kartu su LAMMC atstovais aptarė skirtingų mokslo krypčių sąsajas ir bendradarbiavimo galimybes.
Viešnagės metu LMAJA nariai susipažino su Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus, Cheminių tyrimų bei Genetikos ir fiziologijos laboratorijų veikla, turima laboratorine įranga, vykdomais naujais moksliniais projektais. LMAJA nariai taip pat aplankė Žolių selekcijos bei Javų selekcijos laukus. Išsamių ekskursijų po šiuos Žemdirbystės instituto padalinius metu LMAJA nariai gavo naujų žinių apie žemės ūkio augalų patogenų įvairovę ir tyrimus siekiant kontroliuoti jų plytimą pasitelkiant naujausias skaitmenines technologijas ir molekulinius metodus, apie cheminę sėklų, dirvožemio sudėtį ir jos nustatymo metodus, augalų atsparumo šalčiui genetinį reguliavimo mechanizmą, genų identifikavimo ir valdymo metodus, naudojant mutagenu paveiktas augalų populiacijas, transkriptomo bei viso genomo asociacijų analizes. LMAJA nariai taip pat susipažino su naujausiais skaitmeniniais aukštos skiriamosios gebos metodais, naudojamais fenotipuoti gausias augalų kolekcijas ir populiacijas, kurie kartu su genetiniais metodais gali padėti rasti dominančių požymių genų lokusus ir prisidėti prie augalų selekcijos proceso spartinimo. Jaunieji akademikai selekciniuose laukuose buvo supažindinti su naujausiomis LAMMC sukurtomis miglinių ir pupinių žolių bei javų veislėmis. Apžiūrėjo senųjų kviečių veislių kolekciją, sužinojo, kaip kuriamos kviečių veislės, kaip jos pakito per pastaruosius100 metų.
Išvažiuojamame posėdyje taip pat buvo aptarta LMAJA veikla karantino metu ir kiti aktualūs klausimai.
Susitikimo nuotraukas galite peržiūrėti čia:
Nuotraukos Ados Alejūnaitės
Parengė LMAJA narė Rita Armonienė, pirmininkas Mindaugas Gedvilas bei mokslinė sekretorė Diana Marčiulynienė

√  LMA Jaunoji akademija: kodėl verta jauniesiems mokslininkams tapti recenzentais

Apie tai, kas yra recenzentas, kaip juo tapti ir kodėl būti recenzentu yra svarbu jaunajam mokslininkui, siekiančiam karjeros, savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA).
Mokslinio darbo publikavimas aukšto citavimo indekso žurnale yra ilgas ir sudėtingas procesas, trunkantis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų atsižvelgiant į tyrimo ir žurnalo specifikos. Viena neatsisiejamų ir bene svarbiausių šio proceso dalių yra straipsnio rankraščio peržiūra, anonimiškai ir neatlygintinai atliekama recenzentų, kuriuos suranda ir su jais bendrauja žurnalo redaktoriai. Šiam, visiškai konfidencialiam ir dažnai per mažai vertinamam darbui, už kurį recenzentas negauna jokio finansinio atlygio, atlikti reikia skirti daug asmeninio laiko ir energijos bei turėti recenzuojamos mokslo srities ekspertinių įgūdžių.
Recenzentai atidžiai perskaito ir išanalizuoja mokslinio straipsnio autorių žurnalui pateiktą rankraštį, remdamiesi to žurnalo reikalavimais bei iš anksto nustatytais kriterijais. Recenzuojant visuomet ypatingas dėmesys kreipiamas į pateikto tyrimo kokybę, išsamumą, tikslumą ir sudėtingumą, mokslinį naujumą bei galimą mokslo ir technologijų šakos raidos proveržį. Recenzentas straipsnio autoriams siūlo būdus, kaip darbą patobulinti pateikdamas išsamias pastabas, ir žurnalo redaktoriui rekomenduoja, priimti, atmesti ar paprašyti autorių straipsnį pataisyti, galimai įtraukiant papildomus rezultatus ar kitą tyrimui svarbią informaciją. Recenzentai vaidina svarbų vaidmenį duodami mokslinio žurnalo redakcijai grįžtamąjį ryšį apie darbą ir daro įtaką galutinei straipsnio rankraščio lemčiai, tačiau galutinį sprendimą visuomet priima redaktorius. Jis remiasi recenzentų atsiliepimais ir rekomendacijomis bei savo ekspertine įžvalga apie straipsnio išbaigtumo lygį ir tinkamumą jo kuruojamam žurnalui.
Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir recenzavimo procese vyrauja daug mitų, vienas tokių, kad recenzentu gali būti tik aukšto lygio mokslininkas ar profesorius. Reiktų atkreipti dėmesį, kad kompetencija yra labai svarbu, tačiau recenzavimo procesas gali būti ir yra prieinamas kiekvienam mokslininkui, savo srities profesionalui. Siekdami sėkmės akademinėje aplinkoje, jaunieji mokslininkai visada ieško galimybių parodyti savo žinias, įgūdžius ir gebėjimus. Mokslinio straipsnio recenzavimas gali svariai prisidėti prie šių siekių įgyvendinimo. Vienas pagrindinių žingsnių siekiant akademinės sėkmės yra tai, kad jaunasis mokslininkas tampa recenzentu.
Straipsnio rankraščio peržiūra ir atsiliepimo rengimas yra daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, kai kuriais atvejais prilygstantis paties rankraščio rašymui. Jaunasis mokslininkas, dalyvaudamas recenzavimo procese, įgauna naujos patirties, formuoja savo kaip straipsnio autoriaus įgūdžius, gali kritiškiau įvertinti tyrimų rezultatus ir jų publikavimo galimybes.
Paprastai recenzentus suranda ir recenzavimo darbus atlikti kviečia žurnalo redaktorius. Redaktoriai pasirenka tyrėjus pagal žurnalui rankraščio autorių pateikto mokslinio tyrimo sritį. Recenzentų atliekamas, tačiau plačiajai visuomenei neskelbiamas darbas yra ypač svarbus visai mokslo ir technologijų plėtrai, nes be šios grandies nutrūktų sparti jų pažanga. Tačiau recenzentai beveik visuomet lieka nuošalyje ir nepastebėti, nes čia turi būti išlaikytas visiškas konfidencialumas, apie jų darbą žino tik žurnalo redaktorius ir pats recenzentas. Žurnalų redakcijoms vis sunkiau rasti aukščiausio lygio ekspertų, kurie dirbtų neatlygintinai, daug pastangų ir asmeninio laiko reikalaujantį, straipsnių rankraščių recenzavimo darbą. Tam klausimui spręsti didžiosios leidyklos ir mokslo produkcijos skaičiuotojai ėmėsi veiksmų, siekdami sukurti sistemą recenzentų pripažinimui (angl. k. reviewer recognition) didinti.
„Clarivate“ įmonei (anksčiau žinomai kaip „Clarivate Analytics“) priklauso padalinys „Publons“, kurio viena  funkcijų yra indeksuoti recenzentų darbus ir rūpintis jų pripažinimo didinimu. Prie „Publons“ jungiasi kitos pasaulio leidyklos ir žurnalai bei siunčia duomenis apie recenzentų atliktas recenzijas. Kiti didieji pasaulio leidėjai tokie kaip „Elsevier“, „Wiley“, ir „The Optical Society“ (OSA) sukūrė savo sistemas, skirtas recenzentų pripažinimui didinti ir jų konfidencialiam darbui įvertinti.
Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA) ir jos nariai taip pat didelį dėmesį skiria mokslo darbų recenzavimui, suprasdami šios neatlygintinos, tačiau kuriančios neįkainojamą indėlį į mokslo pažangą, veiklos svarbai.
Dr. Mindaugo Gedvilo ir dr. Dianos Marčiulynienės asmenines recenzentų pripažinimo kolekcijas rasite čia
Parengė LMAJA primininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir mokslinė sekretorė dr. Diana Marčiulynienė