• LIT
  • Dalyvavimas CERN valdyme
Atgal

Dalyvavimas CERN valdyme

√   Ryškesnės naujienos iš 2022 m. rugsėjo mėnesio CERN tarybos savaitės

Bendros naujienos:
* CERN mokslo populiarinimo centras Mokslo vartai (Science Gateway) planuojamas inauguruoti 2023 metų birželio 20 d. Mokslo vartus sudarys ekspozicijos-paviljonai „Kvantinis pasaulis“ (Quantum World), „Mūsų visata“ (Our Universe) ir „Atrask CERN“ (Discover CERN), taip pat mokymų laboratorijos bei konferencijų paviljonas.
* Laikinai padvigubintos Ukrainai skirtos darbuotojų ir pirkimų ribos.
* Vasaros programoje dalyvavo 12 ukrainiečių, iš jų 6 (vyrai) nuotoliniu būdu.
* Rusijos Federacijos žadėti indėliai į eksperimentus ir programas jau didžiąja dalimi padengti iš CERN biudžeto.
* Dėl laukiamos didelės EDF (Electricite de France) elektros tinklų apkrovos CERN sutiko anksčiau sustabdyti 2022 metų programą - lapkričio 28 d.
* Augančios elektros kainos reikalauja labai atsakingai planuoti CERN ateities mokslo programas.
* Neseniai paleistas tinklalapis: https://openscience.cern/ apžvelgia CERN atvirą duomenų ir rezultatų prieigą.
* Naujojo CERN Prevessin skaičiavimo centro pastato statybos bus baigtos metų gale, o kitų metų gale statinys bus įrengtas darbui.

Mokslas ir technologijos:
* Dauguma greitintuvų 2022 metais sėkmingai veikė didesniu nei 90 % efektyvumu.
* Rugpjūčio gale įvykęs gedimas - vandens nutekėjimas - SPS greitintuve pažeidė avarinį vožtuvą ir pareikalavo kriostatų vietinio atšildymo. Tai sutrukdė LHC veiklą trims savaitėms (SPS tiekia protonus į LHC).
* Pasiektas LHC nuolatinio veikimo rekordas - 57 valandos. Ankstesnis rekordas buvo 36 valandos, o tipiškai vieno užpildymo protonai skrieja apie 10 valandų.
* Pirmieji matavimai iš LHC trečiojo paleidimo - top ir antitop kvarkų poros matavimai. Šie matavimai gerai sutampa su teorija.
* ATLAS ir CMS per paskutinius metus paskelbė įvairių Higso dalelių poros matavimų, kurie leis įvertinti Higso dalelės sąveiką su savimi.
* ATLAS aptiko dviejų fotonų virtimą tauonų pora, kur šios sąveikos buvo stebėtos reaguojant švino branduoliams. Tokio tipo šviesos virtimas materija gerokai viršija Švingerio ribą (atsirasti elektronams).

Dr. Aurelijus Rinkevičius
2022-10-03

 

√   Ryškesnės naujienos iš 2022 m. kovo mėnesio CERN tarybos savaitės

Bendros naujienos:
* Reaguojant į karą Ukrainoje CERN
- suspenduoja visus CERN mokslininkų dalyvavimus Rusijos ir Baltarusijos moksliniuose komitetuose,
- suspenduoja ar atšaukia visus jungtinius renginius su Rusija ir Baltarusija,
- suspenduoja naujų individų kontraktus iš Rusijos ir Baltarusijos institucijų.
- Dėl karo Ukrainoje rusams sustabdytas ALTAI detektorinių lustų užsakymas.
* CERN tyrimuose dalyvauja didelė rusų bendruomenė (iki tūkstančio), tad laukiamas ženklus poveikis priklausomai nuo konkrečios eigos scenarijaus.
* CERN yra gerai pasiruošę trečiajam LHC paleidimui (pasakymas būtų tikslus iki vasario 24 d. Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą).
* Didelio šviesio LHC (HL-LHC) programa gali pasistumti keliais metais, kur 2022 metų pradžioje HL-LHC paleidimas buvo planuojamas apie 2029 metus.
* RD sambūrių formatas, kur aktyviai dalyvauja mažos valstybės, ateityje virs nauju DRD (detektorių RD) formatu. Pakeitimus ruošia ECFA (angl. European Committee for Future Accelerators).
* Didelių laboratorijų direktorių grupė (angl. Labratory Directors Group, LDG) plečia (istoriškai labiau koncentruotus CERN) greitintuvų tyrimų ir vystymo (RD/MTEPI) formatą. Šis modelis labiau decentralizuotas. Šiuo metu LDG ruošiamas greitintuvų kelrodis koncentruojasi į penkias veiklų kryptis:
    - stipraus lauko magnetus, radijo dažnio įrengimus, lazerinius ir plazminius greitintuvus, miuonų greitintuvus bei energiją grąžinančius (tiesinius) greitintuvus.
* Siekiant efektyvaus dalyvavimo DUNE eksperimente Finansų komitetas patrvirtino specialias pirkimų sąlygas DUNE užsakymams. Sąlygos, DUNE veiklų tikslams, leis infrastruktūros pirkimus JAV.
* Dabar veikiančiame CERN vidurio trukmės plane (angl. mid-term plan, MTP 2021-2025) siekiama darnaus vystymo tikslų (angl. Sustainable Development Goals), kaip priimta 2015 metais Jungtinėse Tautose.

Mokslas ir technologijos:
* Dvifazio skysto argono ProtoDUNE demonstracinis detektorius sėkmingai registravo kosminę spinduliuotę su nominalia 300 kV įtampa. Užfiksuoti rekordiniai 6 metrų ilgio kosminių miuonų pėdsakai.
* ALICE ir LHCb eksperimentai HL-LHC programai planuoja antros fazės atnaujinimus, kurie įvyktų per ketvirtąjį ilgajį sustabdymą (Long Shutdown 4, LS4) 2033-2034 metais. Planuojami biudžetai po 142 ir 175 MCHF ALICE ir LHCb reikmėms atitinkamai.
* ALICE eksperimentas pademonstravo, kad kvarkų gliuonų plazmoje skirtingi kvarkai dėl savo masių sklinda skirtingai.
* CMS eksperimentas pristatė didelės masės rezonansų paieškas su visais iki šiol surinktais duomenimis dviejų čiurkšlių būsenose.
Dr. Aurelijus Rinkevičius
2022-03-29

√   Posėdžio data – 2021 m. gruodžio 8 d.

379-asis CERN Finansų komiteto (FC) posėdis vyko tik nuotoliniu būdu, nes pablogėjo COVID susirgimų statistika. CERN direktorė F. Gianotti pristatė laboratorijos pastangas tęsti darbus laikantis terminų, darbuotojų testavimus ir vakcinaciją, bei priminė apie CERN sukurtą viruso plitimo tikėtinumą vertinančią programą CARA, kuri patraukė ir PSO dėmesį.
Tęsiant CERN valdymo organų efektyvumo peržiūrą, FC nariai buvo supažindinti su formuojamais dokumentais, apibendrinančiais FC mandatą (terms of reference) ir darbo metodus (rules of procedure). Anksčiau šie nuostatai buvo surašyti keliuose dokumentuose.
Baigėsi personalo įdarbinimo ir darbo sąlygų 5 metų peržiūros ciklas. Nuspręsta algų nepakeisti, nes didžiąja dalimi jos išlieka konkurencingos. CERN ŽIS vadovas J.Purvis teigia, kad CERN‘ui dabar geriau sekasi įdarbinti ir išlaikyti darbuotojus nei lyginamuoju laikotarpiu. Pateikė statistiką, kad 60 % įdarbintų darbuotojų prieš tai neturėjo sutarties su CERN („išoriniai“ įdarbinimai), iš jų 68 % ateina iš privataus sektoriaus.
Aptariant greitintuvų ir eksperimentų reikalus, buvo paminėta, kad didžiųjų LHC eksperimentų II fazės atnaujinimo darbai atsilieka nuo grafiko iki 7 mėnesių, todėl ilgasis sustabdymas LS3 bus greičiausiai pailgintas 1 metais ir vyks 2026–2028 m. laikotarpiu, o jo pradžia negali būti daugiau vėlinama. Taip pat buvo pristatyta nauja CERN darbuotojų kategorija – asocijuotas personalas tarptautinio bendradarbiavimo reikmėms. Šie darbuotojai dirbs konkrečiuose eksperimentuose nuo 6 mėnesių iki 8 metų, bet turės būti įdarbinti ir savo šalyje. Taip pat buvo atkreiptas komiteto narių dėmesys, kad dėl darbų vėlavimo neišleisti pinigai nėra sutaupymai, kuriuos būtų galima kur nors investuoti ar įskaityti įvertinant kasmetinius CERN narių įnašus.
Be įprastų klausimų – metinio biudžeto, kitų metų narystės įnašų dydžio bei CERN Pensijų fondo reikalų – buvo aptarti energijos ir elektros tiekimo laboratorijai klausimai, CERN bendradarbiavimas su nacionalinėmis laboratorijomis, pažanga CERN „Kvantinių technologijų iniciatyvoje“.
Posėdžio pabaigoje komitetas patvirtino naujas pirkimų sutartis. Viena sutartis pratęsė atviros prieigos konsorciumo SCOAP3 finansavimą 2023–2024 metais. Lietuvai atstovavo A. Juodagalvis ir V. Valiūnaitė.
Andrius Juodagalvis,  Lietuvos atstovas CERN Finansų komitete
2021-12-22

√   Posėdžio data – 2021 m. rugsėjo 22 d.

378-asis CERN Finansų komiteto (FC) posėdis vyko nuotoliniu būdu.
CERN Tarybos pirmininkė U. Bassler savo informaciniame pranešime pateikė diagramas, kokiu būdu CERN Taryba gauna ataskaitas apie įvairių komitetų ir eksperimentų veiklas. Diagramos rodo, kokia informacija aplenkia Finansų komitetą.
Pakeitus Audito komiteto veiklos reglamentą (angl. Terms of reference), atsirado vicepirmininko pareigybė. Pirmąjį kandidatą savo posėdyje turėjo tvirtinti CERN Taryba.
Dr. M. Lamont‘as apžvelgė greitintuvų kompleksą ir atliekamus atnaujinimus. Vertinant turimų LHC dipolinių magnetų įjungimo patikimumą, buvo nuspręsta naudoti kiek silpnesnį magnetinį lauką nei buvo planuojama: protonai bus greitinami iki 6.8TeV vietoje 7 TeV. Spalio mėnesio pabaigoje tikimasi išmėginti protonų greitinimą LHC žiede. Techninis greitintuvų komplekso sustabdymas planuojamas lapkričio 15 d. Lapkričio mėnesį bus atliekama HL-LHC išlaidų ir darbų grafiko peržiūra.
Pristatydamas CERN eksperimentų ir skaičiavimo išteklių naujienas, prof. J. Mnich netiesiogiai papriekaištavo, kad Lietuva (ir dar kelios šalys) nėra prisijungusios prie SCOAP3 iniciatyvos, kuri CERN publikacijas padaro viešai prieinamas; ši iniciatyva yra finansuojama dalyvaujančių institucijų lėšomis, kurios gali sumažinti išlaidas tam tikrų žurnalų prenumeratai. Atsižvelgiant į ankstesnius priekaištus dėl atsiradusio poreikio eksperimentų tyrėjams sumokėti pajamų mokesčius, jei jie nėra CERN darbuotojai, suformuota techninė darbo grupė naujai CERN darbuotojų kategorijai įsteigti – eksperimento projekto asocijuotas darbuotojas (angl. experimental project associate), kuris būtų finansuojamas siunčiančiosios šalies. Taip pat buvo priminta, kad jau vieneri metai veikia CERN Quantum Technology Initiative programa. Ankstesniuose posėdžiuose komitetas skyrė lėšų kvantinių skaičiavimų modeliavimo bei pačių kvantinių sistemų nuomai.
Dr. M. Capeans apžvelgė CERN statinių ir infrastruktūros atnaujinimo planus. Artimiausiais metais tam bus skiriamos papildomos lėšos.
Buvo pristatyta antroji CERN laboratorijos poveikio aplinkai ataskaita. Vėlesni tyrimai turėtų įtraukti ir CERN Tiekimų skyriaus poveikį. Kalbama apie CO2 pėdsako bei neigiamo poveikio aplinkai mažinimą.
Finansų ir žmogiškųjų išteklių direktorius R. Bello pristatė CERN finansinę situaciją bei ketinamą atnaujinti informacijos pateikimo metodologiją. Taip pat Finansų komitetas buvo informuotas, kad pritaikius nustatytas perskaičiavimo taisykles, šalių narystės įnašai 2022 metais nesikeis.
Buvo aptarti ir CERN Pensijų fondo klausimai. Pranešimą darė ir naujasis vadovas D. Heron. Dabartinė fondo grąža gera, nors skirtumas tarp įsipareigojimų ir turimų išteklių yra didelis. Fondo finansavimo situaciją apibūdinantys skaičiai vertinami atsargiai, nes yra priklausomi nuo prognozei naudojamų parametrų, kurie 2022 metais bus įvertinti naujai. Istoriškai žiūrint, prieš prielaidų pakoregavimą, vykdomą kas 3 metus, fondo situacija dažnai atrodo geriau.
Pristatydamas Pramonės atstovų (ILO) forumo naujienas, pirmininkas H. Kiziltoprak papasakojo apie CERN siūlymą vietoje nacionalinių pramonės pristatymo dienų organizuoti temines dienas. Tai sumažintų CERN darbuotojų trukdymus, bet padidintų organizacinę naštą šalių atstovams, todėl CERN pasiūlymas nebuvo vertinamas vienareikšmiškai.
Posėdžio pabaigoje komitetas patvirtino naujas pirkimų sutartis. Lietuvai atstovavo A. Juodagalvis ir V. Valiūnaitė.
Andrius Juodagalvis, Lietuvos atstovas CERN Finansų komitete
2021-09-30

√   Užrašai iš CERN tarybos savaitės 2021 m. rugsėjo 20–24 d.

Mokslo sklaida ir kitos iniciatyvos:
* Paruoštos naujos CERN virtualios parodos ir ekskursijos pasieks iki 10 tūkst. mokytojų ir mokinių.
* Jau įpusėjo mokslo sklaidos centro "Mokslo vartai'' (angl. Science Gateway) statybos, o atidarymas planuojamas 2023 m.
* CERN CARA atviro kodo įrankis, skirtas sekti COVID plitimą, sudomino ir PSO, ir valstybes nares, o su PSO pasirašyta naudojimo sutartis.
* Startuoja naujos iniciatyvos, kurios padės geriau subalansuoti valstybių narių grąžą, CERN lyčių balansą, papildomas galimybes doktorantūros studentams kartu su valstybėmis narėmis.
* Pristatytas CERN 2019–2020 metų poveikis aplinkai; valstybės narės išreiškė palaikymą ir pastebėjo, kad ši tema tampa vis svarbesnė ir reikalaus vis didėjančio dėmesio, pvz., nusimatant ambicingus ateities tikslus.
Technologijos:
* Ateities žiedinio kolaiderio (angl. FCC) sambūrio žingsniuoja į priekį ruošiant galimybių tyrimą pagal Europos dalelių fizikos strategijos rekomendaciją:
    - 2021 spalio 12 dieną vyks sambūrio vadovo rinkimai;
    - per trejus metus tikimasi parengti tyrimo juodraštį, kuris leis derinti žymesnį ir konkretesnį įsitraukimą dalyvaujančiose valstybėse;
    - vyksta intensyvi tunelio vietos parinkimo optimizacija;
    - FCC–ee elektronų pluoštus tikimasi prižiūrėti čirpuotais lazeriniais impulsais, t.y. atlikti elektronų pluoštų diagnostiką;
    - matomas žymus šveicarų CHART jungtinės organizacijos indėlis ruošiant FCC;
    - tikimasi, kad FCC pirma stadija gali kainuoti apie 11 milijardų Šveicarijos frankų.
* CERN sėkmingai padeda kurti magnetus FAIR infrastruktūrai prie GSI (Darmštatas, Vokietija).
* LINAC4 jau pasiekė 96,8 % efektyvumą, užtikrinantį efektyvų LHC veikimą.
* LHC planuoja pasiekti iki 13,6 TeV energiją trečiuoju paleidimu.
* Problemos su VTRx transiveriais galutinai išspręstos.
* Didieji LHC eksperimentai rimtesnių sunkumų nebeturi ir yra pasirengę trečiajam LHC paleidimui.
* ProtoDUNE eksperimentai leido suprasti vertikalų dreifą skysto argono detektoriuose, ir tai padės konstruoti galutinius DUNE eksperimentus.
 Mokslas:
* ALICE eksperimento sambūris parodė, kad c kvarko fragmentacija vyksta nevienodai priklausomai nuo šaltinio, t. y., matomas "terpės" poveikis.
* Z skilimų tyrimai panaikino LEP laikų neapibrėžtumą dėl galimo leptonų universalumo pažeidimo šiose reakcijose. Tai svarbi žinutė atsirandant vis stipresnių užuominų apie galimus leptonų universalumo pažeidimus.
Dr. Aurelijus Rinkevičius

√   2021 m. birželio 17–18 d.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos 203-ios sesijos uždarojo ir atvirojo posėdžių išvados

Informaciją pateikė akad. Jūras Banys 

√   Ryškesnės naujienos iš 2021 m. birželio CERN tarybos savaitės:

  • Viena iš svarbiausių tarybos temų: Ateities žiedinio greitintuvo (angl. Future Circular Collider) galimybių tyrimų organizavimas. Siekiama organizacinė struktūra turės būti efektyvi bei įtrauki. Savitarpio supratimo memorandumą (angl. MoU) pasirašė jau daugiau nei 170 institucijų.
    - Šiuo metu dauguma darbų suplanuota 2023-iems metams.
  • Fizikos srityje:
    - W bozonas su LHC išmatuotas geriau nei su bet kuriuo ankstesniu ,,preciziniu'' greitintuvu (pvz. LEP).
    - Eksperimentiškai įrodyta, kad žavingojo (angl. charm) kvarko hadronizacija protonų reakcijose vyksta kitaip nei buvo stebėta elektrono-pozitrono susidūrimų metu. Panaši tendencija stebima švino jonų reakcijose.
    - Išmatuota D0 mezonų osciliacija - tai 10^-6 eV masės skirtumo matavimas.
  • Infrastruktūros / technologijų srityje:
    - Pavyko suprasti VTRx transyverių problemas - jos kyla dėl nepakankamai išdžiovintų klijų, kurių garai apneša šviesolaidį ir slopina signalus. Problemos apėjimas - žema temperatūra.
    - 3 LHC sektoriai pasiruošę 7 TeV spinduliui, bet 2 reikalauja taisymų. Sprendimas dėl paleidimo energijos dar lauks rudens.
    - Antrojo ilgojo sustabdymo (angl. LS2) darbai jau baigiami, ypač sėkmingas LHC injektorių atnaujinimas (angl. LIU), kuris leis paduoti daugiau protonų ir tai pagelbės visiems CERN eksperimentams įskaitant ELENA, ISOLDE ir kt.
  • ECFA panelė ruošia detektorių kelrodį, kuris remsis Europos dalelių fizikos strategija ir bus panašaus formato.
  • Dėl su COVID susijusių padarinių atsiradę vėlavimai turi poveikį visiems CERN dalyviams. Susirūpinimą išreiškė finansuojančių institucijų delegatai dėl projektų ir jų sąnaudų poslinkio - tai svarbu planuojantis nacionalines išlaidas ir dėliojant prioritetus.
  • Patvirtinta 2020 CERN metinė ataskaita.

    Dr. Aurelijus Rinkevičius

√    Posėdžio data – 2021 m. birželio 16 d.

Vyko CERN Finansų komiteto posėdis. Keletas esminių punktų:

  • Komitetas rekomendavo patvirtinti finansines ataskaitas, kurios buvo audituotos Suomijos nacionalinis Audito biuro.
  • Kalbant apie  Vidutinės trukmės 5 m. planą, susirūpinimą kelia akumuliuoto biudžeto deficito didėjimas, į tai atkreipė dėmesį nemažai šalių. Nepaisant to, buvo priimta rekomendacija CERN tarybai tvirtinti pateiktą plano projektą.  Taip pat kilo diskusija dėl „žaliosios strategijos“ įtraukimo į kitų metų planą, CERN vadovybė atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju turime planuoti ir kaštų išaugimą viešuosiuose pirkimuose.
  • 2020 m., dėl COVID-19, buvo sutaupyta 37 mln. CHF, patirta papildomai 18 mln. CHF išlaidų bei perskirstyti 195 mln. CHF.
  • 2022-2031 m. periode planuojama išleisti 550 mln. CHF CERN pastatų atnaujinimui, naujų pastatų statybai ir tunelių infrastruktūrai.
  • 2022 m., atsižvelgiant į tai, kad pragyvenimo išlaidos Ženevoje augo 0,12 proc., o medžiagų įsigijimo indeksas krito -1,43 proc., kaštų pokyčio indeksas numatomas neigiamas -0,7 proc. Tai reiškia, kad narių įnašų indeksavimas bus nulinis. Bet tai nėra trendas, nes infliacija auga.
  • Pensijų fondo veikla vertinama labai gerai, ji viršija numatytus tikslus ir yra geresnė už kitų Šveicarijos privačių pensijos fondų rodiklius.
  • Patvirtina sutarčių už 73 mln. CHF.

Vita Valiūnaitė, antroji sekretorė, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų biuro
ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje

√   Posėdžio data – 2021 m. gegužės 4 d. Lietuvos atstovo CERN Finansų komitete ataskaita

373-asis CERN Finansų komiteto posėdis vyko nuotoliniu būdu. Neįprastu laiku susirinkęs komitetas aptarė rengiamą Vidutinės trukmės planą 2022-2026 m. laikotarpiui. Planą aptarus pilnoje komiteto sudėtyje, jo svarstymas tęsėsi uždaroje sesijoje, kurioje dalyvavo tik CERN tikrųjų narių šalių atstovai. Šis planas bus pateiktas tolesniam svarstymui birželio mėnesį vyksiančiuose posėdžiuose. Lietuvą atstovavo A.Juodagalvis, V.Valiūnaitė ir A.Jelinskas.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas

√    Posėdžio data – 2021 m. kovo 24 d.

Kovo 24 d. įvyko CERN Finansų komiteto (FC, Finance Committee) posėdis. Lietuvai atstovavo Andrius Juodagalvis (VU), Adomas Jelinskas (LIC), Vita Valiūnaitė (NA). Pagrindiniai susitikimo akcentai:

  • Pirmą kartą posėdyje dalyvavo Estija, ji nuo 2021 m. sausio 1 d. tapo asocijuota CERN narė, siekianti visateisės narystės.
  • Tikimasi, kad CERN tarybos posėdyje bus priimtas sprendimas dėl Latvijos tapimo asocijuotąja CERN nare.
  • Buvome informuoti, kad patvirtintos naujos mokestinės taisyklės, keičiančios asocijuotų šalių stažuotojų pajamų apmokestinimą (sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į audito rekomendacijas ir jis nėra palankus stažuotojams; klausimą esame kėlę ankstesniuose FC posėdžiuose). Įkurta darbo grupė, analizuojanti, kaip šie mokestiniai pakeitimai paveiks eksperimentinę veiklą, stažuotojų atvykimą.
  • Dėl COVID-19 ribojimų pastaraisiais mėnesiais CERN kas dieną apsilanko apie 4000 darbuotojų (įprastai šis skaičius siekdavo apie 9000). Tie, kas gali dirbti nuotoliniu būdu, privalo ir toliau dirbti iš namų.
  • CERN sukurtas CARA įrankis – programa, padedanti apskaičiuoti kiek žmonių gali saugiai (COVID-19 prasme) būti konkrečiose patalpose priklausomai nuo įvairių parametrų, įskaitant ventiliavimą, išorines oro sąlygas ir kt. Šiuo įrankiu naudosis ir JT Ženevos biuras, apskaičiuodamas saugius žmonių srautus JT pastatuose. Jei šalims šis įrankis įdomus – galima kreiptis į CERN dėl licencijų (tai yra atviro kodo programa).
  • Tiesioginiai su COVID-19 susiję biudžeto sutaupymai – 30 mln. CHF, papildomos išlaidos / negautos pajamos – 15 mln. CHF. Perskirstytos / perplanuotos išlaidos – 125 mln. CHF.
  • COVID-19 įpročiai, kurie liks ir ateityje: nuotolinis darbas, online įrankių naudojimas, mažiau kelionių.
  • Finansiniai šalių indėliai: gauta 99,5 proc. planuotų 2020 m. įnašų. 2021 pajamos – gauta 47,3 proc. šalių įnašų (didesnis procentas lyginat su 2020 ir 2019 m. tuo pačiu laiku). Vėluojančios šalys: RO, ES, HU, PT, CY.
  • Dėl Vidutinio laikotarpio plano 2022–2026 metams bus rengiamas papildomas Finansų komiteto posėdis gegužės 4 d.
  • Pensijų fondo veikla buvo labai sėkminga, 2020 m. investicijų grąža sudarė 9,21 proc. (lyginat su 3,84 proc. Šveicarijos pensijų fondo grąža).
  • Parengti du informaciniai leidiniai apie žinių perdavimą: „Knowledge Transfer. 2020 Highlights“ ir „From CERN to Aerospace“ (V. V. - pastarasis leidinys gražiai rezonuoja su Lietuvos prisijungimu prie Europos kosminės agentūros: iš pradžių CERN, po to ESA).
  • Vertinant 2017–2020 metų pramoninės grąžos skaičius, lyginant su praėjusiais metais Lietuva pakilo iš „very poorly balanced“ į „poorly balanced“ kategoriją. Iš tiesų, kadangi grąža yra skaičiuojama apimant pastaruosius ketverius metus, tai Lietuvos pirmųjų metų pardavimai tempia šį rodiklį žemyn (A. Jelinskas).
  • Posėdyje pritarta CERN pirkimams už 53 mln. CHF. FR kritikavo sutarties dėl kvantinio skaičiavimo centro  sudarymą su IBM, motyvuodama, kad tai gali turėti strateginių padarinių Europos kvantinio skaičiavimo pramonei ir europinėms technologijoms, tačiau sprendimas vis tiek buvo patvirtintas. FC pirmininkas priminė, kad projektas buvo patvirtintas CERN Tarybos, o FC šią iniciatyvą įgyvendina patvirtindama sutartį. Strateginė diskusija turėtų vykti Taryboje.

    Parengė Vita Valiūnaitė, trečioji sekretorė, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, pakomentavo dr. Adomas Jelinskas, proejktų konsultantas, Lietuvos inovacijų centras

√   Posėdžių datos – 2020 m. gruodžio 7–11 d.

Paskutinė 2020 m. CERN tarybos ir komitetų posėdžių savaitė dėl COVID-19 sukeltos pandemijos vėl vyko virtualioje erdvėje. Ryškesni taryboje ir mokslo programos komitete aptarti įvykiai išvardyti čia žemiau.

  • Antroji pandemijos banga taip pat palietė CERN, bet naujų trukdžių nesukėlė.
  • CERN ir KEK (Japonijos didelių energijų tyrimų organizacija) pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutarimą, kuris suteikią naują specialų vaidmenį CERN, jei Japonija imtųsi statyti Tarptautinį tiesinį greitintuvą (angl. International Linear Collider, ILC).
  • CERN buvo 100 proc. sėkmingas Europos Sąjungos mokslo projektų paraiškų partneris, – visos kartu su partneriais teiktos paraiškos patvirtintos.
  • Didelio šviesio tiesiniam hadronų kolaideriui (angl. HL-LHC) reikalingas tiesinis greitintuvas LINAC 4 pasiekė 99 proc. prieinamumą eksperimentinėms reikmėms. HL-LHC veiklos vis dar gerai atitinka ankstesnį planavimą, t. y., didesnių vėlavimų nesimato.
  • Naujų izotopų bei radionuklidų eksperimentas ISOLDE atnaujintas ir vėl pasiruošęs veikloms.
  • Ilgieji prototipiniai 11 teslų magnetai pradėjo streikuoti po termociklų, todėl jie nebus įdiegti artimiausiu metu.
  • CMS išmatavo W bozonus spinduliuojant fotonus – tai pirmasis tokio pobūdžio eksperimentinis rezultatas.
  • ATLAS paskelbė fotonų sintezės atradimą, kur didelės energijos fotonų pora virsta dviem W bozonais. Šios reakcijos panašios į paskelbtas CMS.
  • CERN vidutinės trukmės plane (2022–2026 m.) svarbi vieta tenka neutrinų eksperimentams, ypač bendradarbiavimui ir indėliui į DUNE eksperimentą JAV. Neutrinų fizika yra vienas iš langų į naują fiziką, nors programos daug siauresnės nei pasitelkiant greitintuvus.
  • Svarstoma, ar 2021 metų CERN vasaros studentų programą daryti virtualią dėl pandemijos grėsmės.
  • Šiuo metu daugiausia CERN vartotojų, kurie nėra iš šalių narių, turi JAV (42 proc.), o antroje vietoje - Rusija (23 proc.).
  • CERN darbo grupė pripažino, kad Latvija atitinka asocijuotai narystei keliamiems reikalavimams ir galės siekti tokios narystės organizacijoje.

Toliau – tumpai apie gruodžio 9 d. CERN tarybos Finansų komiteto susitikimą.

  • CERN mokslo muziejaus Science Gateway projektas: jau prasidėjo statybos darbai. Projekto vertė 87 mln. CHF, šiuo metu jau turima 77 mln. CHF.
  • CERN finansinė situacija stabili. Parengta išorinė ataskaita dėl finansinio efektyvumo su rekomendacijomis.
  • Daug diskusijų sulaukė pakeitimai darbuotojams skirtose taisyklėse, kurias tvirtinant susilaikė Norvegija, Graikija, Bulgarija. Jautriausias klausimas buvo dėl išmokų susijusių su gyvenamosios vietos kaštais apmokestinimo. Šį klausimą yra kėlusi ir Lietuva. Ankstesnę tvarką CERN generalinė direktorė Fabiola Gianotti apibūdino kaip klaidą, kuri buvo atrasta 2017 m. audito metu, todėl ją būtina ištaisyti. Atsižvelgiant į COVID krizę, deklaruojant pajamas už 2019 m. išimtine tvarka buvo išduoti CERN sertifikatai. Tačiau deklaruojant pajamas 2021 m. už 2020 metus jau reikės vadovautis naujomis taisyklėmis Ši tvarka taikoma 1380 CERN naudotojų (iš jų didžioji dalis – vizituojantys mokslininkai).
  • CERN pensijų fondo situacija labai gera.
  • Patvirtintos 17 viešųjų pirkimų sutarčių. Taip pat susitarimas dėl 213 tonų nusodrinto urano grąžinimo į Rusiją.
  • 2021 m. planuojamas vienas papildomas Finansų komiteto susitikimas aptarti vidutinės trukmės planą.

VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro vadovo dr. Aurelijaus Rinkevičiaus ir Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Ženevoje trečiosios sekretorės Vitos Valiūnaitės informacija

√   Posėdžio data – 2020 m. birželio 18-19 d. CERN tarybos 199 sesija

Taryba ir jai pavaldūs komitetai buvo labai patenkinti ir nuoširdžiai sveikino CERN ir jos darbuotojus, kad organizacija sėkmingai veikia COVID-19 pandemijos sąlygomis bei laipsniškai ir saugiai vykdo pakartotinio paleidimo planą. Jie taip pat išreiškė padėką už darbą, kurį atliko  „CERN prieš COVID-19“ darbo grupė. Mokslo politikos komitetas palankiai įvertino daugybę puikių fizikos rezultatų, gautų vykdant LHC eksperimentus, kurie buvo pristatyti LHCP konferencijoje gegužės pabaigoje. 2021–2025 metų vidutinės trukmės plano projektas buvo labai palankiai sutiktas; galutinis planas bus pateiktas Tarybai tvirtinti rugsėjo mėn.
Taryba pritarė CERN vadovybės siūlymui, kad į kas penkerius metus vykstančią personalo narių finansinių ir socialinių sąlygų peržiūrą būtų įtraukti papildomi punktai. Siūlymas buvo grindžiamas suderinus su Personalo asociacija ir yra svarbus sąlygų peržiūros proceso žingsnis. Be to, Tarybai buvo pristatyta CERN pirmoji viešosios aplinkos ataskaita, kuriai pritarta. Tikimasi, kad netrukus Taryba ją paskelbs visiems.
Posėdžiuose pažymėta, kad CERN narės ir asocijuotosios valstybės narės jau sumokėjo 88 % savo 2020 m. įmokų, o tai rodo jų nuolatinę tvirtą paramą organizacijai net šiais visam pasauliui melengvais laikais. CERN vadovybė pabrėžė esanti labai dėkinga už valstybių narių atsidavimą, kuris leidžia jai vykdyti savo misiją.
Taryboje nuspręsta priimti naują Europos dalelių fizikos strategiją, entuziastingai palaikant visoms valstybėms narėms. Strategijoje išdėstyta mokslinė artimiausios ir ilgalaikės didelių energijų fizikos srities ateities vizija. Visapusiško aptarimo procesas vyko beveik dvejus metus, atnaujintoji strategija suteikia pagrindą Europai išlaikyti savo svarbų vaidmenį dalelių fizikoje ir ją lydinčiose novatoriškose technologijose. Ta proga posėdžio pabaigoje netgi atkimšti šampano buteliai, – tiesa, juos atviro vaizdo posėdžio dalyviai matė tik savo ekranuose.
Priimtos strategijos rekomendacijas ir svarstymo dokumentą galite rasti čia:
https://indico.cern.ch/event/924500/contributions/3884837/subcontributions/308163/attachments/2060582/3456333/CERN-ESU-013.pdf
https://indico.cern.ch/event/924500/contributions/3884837/subcontributions/308163/attachments/2060582/3456338/CERN-ESU-014.pdf
LMA Organizacinio skyriaus vadovas Andrius Bernotas

√   Posėdžio data – 2020 m. birželio 16-17 d. Lietuvos atstovo CERN Finansų komitete ataskaita

372-asis CERN Finansų komiteto posėdis vyko nuotoliniu būdu. Lietuvą atstovavo A.Juodagalvis, V.Valiūnaitė ir A.Jelinskas.
CERN Generalinė direktorė supažindino posėdžio narius, kaip CERN laboratorija tvarkėsi karantino metu ir kaip planuojama atverti laboratoriją jam pasibaigus. Šveicarijai ir Prancūzijai sėkmingai suvaldant viruso COVID-19 plitimą, į laboratoriją įleidžiamų darbuotojų skaičius po truputį didinamas. Tikimasi, kad rugsėjo vidury laboratorija vėl bus atvira bendradarbiams iš kitų valstybių. Prasidėjus karantinui, dalis veiklų buvo atidėtos, o naudojant papildomas apsaugos priemones, darbas su aparatūra buvo sudėtingesnis. Kovo 26 d. buvo suformuota darbo grupė „CERN prieš Covid-19“ (https://againstcovid19.cern). Buvo gauta apie 100 pasiūlymų, įsitraukė apie 150 žmonių. CERN gamino apsaugines kaukes, veido skydus, dezinfekavimo gelį, taip pat buvo pasiūlytas plaučių vėdinimo aparatas, dalyvauta Folding@home iniciatyvoje.
F.Sonnemann pristatė CERN 2019 metų veiklos bei finansinę ataskaitas. Vėliau buvo išklausyta CERN Pensijos fondo finansinė ataskaita, FC komiteto pirmininkas U.Dosselli pateikė ataskaitą apie audito komiteto posėdžius, B.Åsman papasakojo apie Trišalio įdarbinimo sąlygų forumo (TREF) susitikimus. Žmogiškųjų išteklių vadovas J.Purvis priminė, kad 2021 metais bus baigta CERN personalo įdarbinimo sąlygų peržiūra, atliekama kas 5 metus. CERN Tarybai patvirtinus, peržiūrėtos sąlygos bus pritaikomos nuo 2022 m.
Antroji posėdžio diena prasidėjo nuo esamos CERN finansinės padėties aptarimo. Vėliau F.Bordry ir E.Elsen supažindino su dabartine Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) ir eksperimentų situacija, vykdomais atnaujinimų darbais ir ateities planais. CERN generalinė direktorė pristatė artimiausių metų (2021-2025 m.) veiklų planą. Plane bandoma atsižvelgti į atnaujintą Europos dalelių fizikos strategiją (ESPP). Tarp užsibrėžtų tikslų – iki 2026 m. įvertinti Būsimojo žiedinio greitintuvo (Future Circullar Collider) įmanomumo sąlygas. Nuo kitų metų dalis biudžeto bus skiriama miuonų greitintuvų vystymui. Detaliau aptariant CERN Pensijų fondo veiklą, buvo pasidžiaugta, kad fondas gavo Capital Finance International 2019 m. prizą už geriausiai Europoje valdomą pensijų fondą.
Kadangi Finansų komitetas turėjo patvirtinti elektros tiekimo pirkimus, F.Bordry priminė, kaip į CERN rozetes ir prietaisus patenka elektra, ir kodėl sutartis sudaroma ir su Prancūzijos, ir su Šveicarijos tiekėjais. Kaip įprasta, posėdžio pabaigoje buvo patvirtintos tiekimo ir prekių sutartys.
Andrius Juodagalvis

√   Posėdžio data – 2020 m. kovo 18 d. Lietuvos atstovo CERN Finansų komitete ataskaita

371-asis CERN Finansų komiteto posėdis buvo sutrumpintas. Tai buvo pirmasis naujai išrinkto pirmininko U.Dosselli posėdis, o tuo pačiu ir pirmasis Finansų komiteto posėdis, kuriame šalių delegatai posėdžiavo nuotoliniu būdu. Visi delegatai buvo drausmingi – mikrofonus įjungdavo tik gavę leidimą kalbėti, todėl posėdis praėjo sklandžiai. Lietuvą atstovavo A.Juodagalvis, V.Valiūnaitė ir A.Jelinskas.
CERN Generalinė direktorė supažindino posėdžio narius, kokių priemonių buvo imtasi dėl viruso COVID-19 plitimo. Šiuo metu laboratorija karantinuojama ir joje dirba labai ribotas skaičius darbuotojų, užtikrinančių laboratorijos įrengimų saugumą.
Dr. Steinacher supažindino su susikaupusiu biudžeto deficitu, o Dr. Sonnemann pristatė laboratorijos vadovybės planus perfinansuoti ilgalaikę paskolą, pasinaudojant palankia finansine situacija. Delegatai aptarė, kad yra sunku numatyti visas viruso epidemijos pasekmes, tačiau pritarė vadovybės planams, su sąlyga, kad tai nepadidins laboratorijos biudžeto deficito, susidarančio dėl didžiojo hadronų greitintuvo tobulinimo. Posėdžio pabaigoje Finansų komitetas tvirtino tiekimo sutartis.
Pradinėje darbotvarkėje buvo numatytas CERN Žinių perdavimo skyriaus pranešimas. Metinė ataskaita pažymi dvi sėkmės istorijas: (1) CERN duomenų analizės ir modeliavimo platformos pritaikymą gyvybės mokslų reikmėms, ir (2) greitinimo technologijų adaptavimą pažangesniems jonų terapijos centrams. Daugiau informacijos galima rasti internetiniame puslapyje https://kt.cern/about-us/annual-report .
Andrius Juodagalvis, 2020.03.20 d.

√   Posėdžio data – 2019 m. gruodžio 12–13 d. CERN tarybos 196 sesija

Posėdyje gruodžio 12 d. dalyvavo ir Lietuvai atstovavo LMA prezidentas Jūras Banys, jį lydėjęs LMA Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas ir VU Branduolinės ir dalelių fizikos centro vadovas dr. Aurelijus Rinkevičius (dalyvavęs ir sesijos posėdyje gruodžio 13 d.). Reziumojant sesiją, Lietuva, išklausiusi ataskaitas bei detalius pagrindimus, kaip ir kitos šalys, pritarė teiktiems siūlymams:
    • CERN finansų komiteto siūlymui indeksuoti šalių-narių indėlį 2020 metais, pridedant 2 %;
    • siūlymui modifikuoti CERN personalo reguliaminą (Personnel Rules and Regulations), keičiant netinkamas ar pasenusias formuluotes;
    • mokslo politikos komiteto siūlymui pratęsti II ilgojo uždarymo (Long Shutdown 2) laikotarpį dviem mėnesiais, iki 2021 metų gegužės, o III veikimo laikotarpį (Run 3) – vieneriais metais, iki 2025 metų sausio.
Gruodžio 11 d., iki posėdžio, Lietuvos ir CERN Jungtinio komiteto nariai akad. J. Banys ir dr. A. Rinkevičius diskutavo dėl vieningos Lietuvos pozicijos komitete, kaip Lietuvos lėšomis finansuojama su CERN susijusi veikla ir MTEP projektai, o po gruodžio 12 d. CERN tarybos posėdžio komiteto nariui CERN tarptautinių ryšių atstovui prof. Kristofui Šėferiui (Christoph Schaefer) akad. J. Banys priminė taikomus tarptautinius standartus ir praktiką.
Papildomai gruodžio 12 d. Prof. K. Šėferis surengė delegatams apsilankymą vienoje CERN greitintuvų įrangos parametrų matavimo laboratorijų, kurios vadovė dr. Kristinė Folinger (Christine Vollinger) suinteresuota dielektrinės skvarbos plačiame dažnių ruože matavimais, atliekamais ekspertų Vilniaus universitete.
Sutapimo dėka po posėdžio gruodžio 12 d. CERN taip pat galima buvo išgirsti LMA užsienio nariu išrinkto 2018 metų fizikos Nobelio laureato Žeraro Muru (Gérard Mourou) paskaitą „Aistra ekstremaliai šviesai“. Tokią paskaitą akad. Ž. Muru skaitė ir atvykęs į savo inauguraciją Vilniuje, tačiau akcentai nuolat keičiasi; šį kartą akademikas labiau pabrėžė galimus taikymus branduoliniuose virsmuose ir dar tą įstabų faktą, kad Dona Striklend (Donna Theo Strickland) – bendradarbė, kuriai teko premijos dalis – gaunant pagrindinius premija įvertintus rezultatus tebuvo doktorantė, o tai yra retenybė netgi tarp fizikos Nobelio laureatų-vyrų: nebent Luji de Broilis (Louis de Broglie) yra panaši išimtis.
LMA Organizacinio skyriaus vadovas Andrius Bernotas

√  Posėdžio data – 2019 m. birželio 18-19 d.

368-tasis CERN Finansų komiteto posėdis truko dvi dienas. Pristatydamas 2018 metų veiklos ataskaitą ir finansų suvestines lenteles, CERN Finansų ir administravimo procesų skyriaus vedėjas F.Sonneman‘as atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį, kad, atsižvelgdama į pasiūlymus, administracija ketina sumažinti pagrindinių rodiklių (angl. key performance indicators) skaičių, kad būtų lengviau sekti organizacijos veiklą. Taip pat informavo, kad organizacijos artimiausių metų išlaidų planas buvo peržiūrėtas atsižvelgiant į prioritetus, bet ribojant metinį biudžeto deficitą. M.Eyton-Jones pristatė metinę CERN pensijų fondo ataskaitą. Fondo veikla buvo detaliau nagrinėjama antrąją posėdžio dieną. Prof. B.Åsman pateikė ataskaitą apie Trišalio įdarbinimo sąlygų forumo (TREF) posėdį. Žmogiškųjų išteklių vadovas J.Purvis pristatė CERN darbuotojų komandiruočių taisyklių siūlomus pakeitimus. Finansų ir žmogiškųjų išteklių skyriaus direktorius M.Steinacher pristatė faktinį CERN narystės įnašų mokėjimą bei apyvartinių lėšų įverčius. Vėliau dar paaiškino skirtumą tarp susikaupusio biudžeto deficito ir apyvartinių lėšų. Mokslinių tyrimų ir skaičiavimų skyriaus direktorius E.Elsen bei Greitintuvų ir technologijų skyriaus direktorius F.Bordry supažindino su LHC sustabdymo metu (LS2) vykdomais darbais. E.Elsen atkreipė dėmesį į tai, kad skaičiavimo išteklius tenka planuoti nežinant, koks bus jų poreikis (pvz., nėra žinoma ar pavyks laikytis atnaujinto LHC paleidimo planų) bei kokios bus technologinės galimybės.
CERN generalinė direktorė F.Gianotti pristatė organizacijos artimiausius planus (angl. medium-term plan, MTD) 2020-2024 m. laikotarpiui. Šis planas kiekvienais metais yra koreguojamas. Direktorė atkreipė dėmesį, kad apie 60% organizacijos pajamų skiriama mokslinėms programoms vykdyti, o 30-40% - infrastruktūros išlaikymui. Perskirsčius lėšas ir kitaip suplanavus išlaidas, numatomas didesnis maksimalus susikaupęs biudžeto deficitas 2020 m., nei planuota anksčiau. To didžiausia pasekmė – nauji projektai nebus pradedami iki 2026 m., nors 2020 m. turėtų būti patvirtinta atnaujinta Europos dalelių fizikos strategija (ESPP). Kita vertus, galimi sutaupymai, jei ESPP-2020 rekomenduotų vystyti tik vieną iš būsimųjų greitintuvų projektų (FCC arba CLIC). Taip pat planuojama pastatyti modernų skaičiavimo centrą Prevessin teritorijoje, atsipirksiantį per 7 metus, nes dėl šios investicijos sumažės išlaidos dabartinių dviejų pradinio lygmens (Tier0) centrų išlaikymui.
F.Sonnemann pristatė 2020 m. CERN narystės mokesčio indeksavimą, kurį vėliau patvirtino CERN Taryba, bei numatomą 2020 m. išlaidų indeksavimą. P.Geeraert papasakojo apie CERN Science Gateway projekto pažangą. Šis lankytojų centras bus statomas panaudojant išorines lėšas. Prof. H.Abramowicz pateikė Europos dalelių fizikos strategijos atviro simpoziumo Granadoje diskusijų apžvalgą, kuri yra gana marga. Rugsėjo mėnesį turėtų pasirodyti nuomones apibendrinantis sąvadas. Keli pristatymai aptarė CERN Pensijų fondą. Pramonės, tiekimo ir žinių perdavimo skyriaus vedėjas T.Langrange pristatė finansavimo schemos ATTRACT rezultatus: 170 projektų finansuota, 19-koje iš jų CERN yra partneris. Lietuva tarp teikusiųjų paraišką nebuvo paminėta. Planuojama antroji šios finansavimo schemos fazė. Vėliau T.Lagrange pateikė papildomą informaciją apie svarstomas tiekimo sutartis. Šiame Finansų komiteto posėdyje buvo patvirtinta 12 pirkimo sutarčių.
Lietuvos atstovo CERN Finansų komitete ataskaita

√   Posėdžio data – 2019 m. kovo 13 d. 

367-tasis CERN Finansų komiteto posėdis vyko vieną dieną. Posėdžio dalyvių ant stalų laukė išspausdinta Žinių perdavimo skyriaus metinė ataskaita ir knygelė su rinktinių pramonės įmonių pasakojimais, kaip pasikeitė jų verslas pradėjus bendradarbiauti su CERN. Po būtiniausių darbotvarkės punktų – praeito posėdžio santraukos patvirtinimo ir šio posėdžio darbotvarkės tvirtinimo, CERN administracija pratęsė komiteto narių edukacijos programą (priminsiu, kad praeitame posėdyje F.Bordry paaiškino kelias su Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) veikla susijusias sąvokas). Siekdamas, kad posėdžiuose pateikiama CERN finansinė informacija būtų aiškesnė šalių atstovams, Finansų ir administravimo procesų skyriaus vedėjas F.Sonnemann apžvelgė „CERN finansinį landšaftą ir finansavimo šaltinius“. Pranešimu buvo siekiama paaiškinti naudojamus finansinius terminus ir ryšius tarp įvairių dokumentų bei ataskaitų. Vėliau posėdis vyko įprasta tvarka: buvo aptarti organizacijos finansiniai reikalai (gauti narystės įnašai, turimos grynosios lėšos, kaupiamasis biudžeto deficitas). Pranešėjai atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį, kad prasideda padidintas lėšų naudojimo laikotarpis ir trūkstant apyvartinių lėšų CERN pradės skolintis iš banko. Jei šalys įnašus sumokės truputį anksčiau, skolinimosi galėtų būti mažiau.
Apie darbus, susijusius su Didžiuoju hadronų greitintuvu antrojo sustabdymo (LS2) metu, papasakojo CERN Technologijų skyriaus (TE) vadovas J.M.Jimenez ir Mokslinių tyrimų ir skaičiavimų direktorius E.Elsen. Bendrųjų infrastruktūrų skyriaus vadovas L.Miralles papasakojo apie teritorijų planavimą ir pastatų atnaujimo planus. Žinių perdavimo bei tiekimo skyrių atstovai apžvelgė 2018 m. rezultatus. Savo pranešime Žinių perdavimo skyriaus vadovas G.Anelli pranešė apie 2018m. parengtą siūlomų technologijų medžiagą. Apie išvakarėse įvykusį pramonės atstovų forumą papasakojo jo pirmininkas H.Kiziltoprak. Papildomą informaciją apie 9 tvirtinamas didelės apimties sutartis pristatė Pramonės, tiekimo ir žinių perdavimo skyriaus vedėjas T.Lagrange.
Lietuvos atstovo CERN Finansų komitete ataskaita

√   Posėdžio data: 2018 m. gruodžio 13–14 d.  CERN tarybos 191-oji uždaroji sesija

Susirinkime buvo išklausyti CERN tarybos prezidento ir generalinės direktorės pranešimai. Pabrėžta, kad mokslo muziejaus statybai iš reikalingų 65 milijonų jau yra surinkta 55 milijonai, taip kad 2019 metais jau bus skelbiami konkursai. 2022 metai siūlomi skelbti Fundamentinių mokslų metais (Basic science for development). Susirinkime taipn pat buvo išklausytos finansų ir mokslo politikos komitetų ataskaitos, pateiktas 2019 metų CERN‘o biudžetas, išklausyta audito ataskaita. Tarptautinis valiutos fondas pakvietė CERN generalinę direktorę dalyvauti darbo grupės, skirtos fundamentinio mokslo vaidmeniui didinti, veikloje (The role of fundamental research as driver of inovation and development). Išsamus pranešimas buvo skirtas taikymams medicinoje. CERN‘e ruošiamasi 2019 m. kovo mėnesį minėti 30 interneto metų (www). Didelį dėmesį CERN skiria atviros prieigos publikacijoms. Pažymėtina,, kad 2019 m. sausio 8 d. sueis metai, kai Lietuva yra asocijuota CERN narė.
Parengė akad. Jūras Banys

√   Posėdžio data – 2018 m. gruodžio 12 d.

366-tasis CERN Finansų komiteto posėdis vyko vieną dieną. Patvirtinus praeito posėdžio protokolo projektą, buvo aptarti organizacijos finansiniai reikalai: gauti narystės įnašai, turimos grynosios lėšos, kaupiamasis biudžeto deficitas. Pristatant kaštų pokyčių indekso vertinimą, buvo pasidžiaugta, kad CHF/EUR kursų santykis sumažėjo iki 1,13 (pavasarį buvo pakilęs iki 1,20). Kitais metais CERN narystės mokestis padidės 1,83%. Į pastabą, kad atsiranda sunkumų, kai CERN narystės mokesčio padidėjimas yra fiksuojamas gruodžio mėnesį, o šalių biudžetai yra derinami ir tvirtinami anksčiau, buvo atsakyta, kad planuodamos sekančių metų išlaidas šalys narės turi atsižvelgti į galimą mokesčio padidėjimą, kuris bendru susitarimu negali viršyti 2%. Lietuvai narystės mokestis nepasikeis. Finansų ir administravimo procesų skyriaus vedėjas F.Sonnemann pristatė galutinį 2019 m. biudžetą, atkreipdamas dėmesį į padarytus pakeitimus. Finansų ir žmogiškųjų išteklių skyriaus direktorius M.Steinacher priminė, kad kitąmet prasidės pasiruošimai CERN personalo finansinių ir socialinių sąlygų įvertinimui, informacija bus renkama 2 metus. Ataskaitas apie esamą situaciją ir praėjusius posėdžius pristatė Audito komitetas ir CERN Pensijų fondas. Austrijos delegacijos atstovas perskaitė ilgą klausimų sąrašą dėl CERN Pensijų fondo vertinimo (pvz., apie daromas prielaidas numatant jo vertę ateityje).
Greitintuvų ir technologijų skyriaus direktorius F.Bordry supažindino su Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) ir jo injektorių naujienomis. Kad Finansų komiteto nariai geriau suprastų pristatomą mokslinę informaciją apie LHC, F.Bordry paaiškino kelias sąvokas, kurios naudojamos kalbant apie hadronų susidūrimą, pvz., kas yra intensyvumas (luminosity), kaip jis siejasi su susidūrimų skaičiumi ir kaip planuojami atnaujinimai prisideda prie intensyvumo didinimo. Prasidėjo antrasis ilgas LHC sustabdymas, kurio metu bus atnaujinti LHC eksperimentų detektoriai bei visas greitintuvų kompleksas, ruošiantis didelio intensyvumo LHC darbo režimui (HL-LHC), kuris prasidės tik po trečiojo ilgo LHC sustabdymo (2024-2026 m.). Prof. E.Elsen apžvelgė svarbiausius LHC eksperimentų 2018 m. rezultatus, planuojamus detektorių atnaujinimus, skaičiavimo išteklius.
CERN Mokslo vartų (Science Gateway) projekto vadovas P.Geeraert papasakojo apie lėšų rinkimą ir pristatė pasiūlytąjį projektą. Išorinių lėšų jau pritraukta pakankamai, kad Finansų komitetas svarstytų pastato projektavimo sutarties sudarymą. M.Cirilli pristatė Žinių perdavimo taikymams medicinoje skyriaus veiklą. (Beje, Lietuva dar neturi deleguoto ats tovo žinių perdavimo forumui (Knowledge-transfer forum).) Atviros prieigos SCOAP3 (Sponsoring Consortium Open Access Publishing Particle Physics) projekto vadovas S.Mele papasakojo apie jų iniciatyvos naudą ir planus. Finansų komiteto nariai buvo supažindinti su 2020 m. planuojamų susitikimų grafiku. Posėdžio pabaigoje Finansų komitetas aptarė ir patvirtino prekių ir paslaugų tiekimo sutartis. Papildomą informaciją apie 28 sutartis pristatė Pramonės, tiekimo ir žinių perdavimo skyriaus vedėjas T.Lagrange.
Lietuvos atstovo CERN Finansų komitete ataskaita

√    Posėdžio data: 2018 m. gruodžio 10–11 d. 311-asis CERN mokslo komiteto posėdis

Tiesinis greitintuvas LINAC 2 galiausiai užbaigė savo veiklą: jis veikė nuo 1978-ųjų iki 2018 m. pabaigos, o toliau veikla bus perimta naujesnio LINAC 4, kuris tieks protonus į LHC nuo 2020 metų. Posėdyje taip pat paminėti inžineriniai darbai, kurie padeda didžiajam hadronų greitintuvui LHC tapti didelio šviesingumo (HL) LHC. Tai – sėkmingi sėkmingi „krabų ertmių“ (crab cavities magnetiniai prietaisai, statybos prie ATLAS ir CMS bei kita. CERN su Europa rengiasi pateikti Europos dalelių fizikos viziją, pirmas darbinis suvažiavimas idėjoms kaupti įvyks 2019-ųjų metų gegužę Granadoje (Ispanija). CERN taip pat praplečia savo gretas asocijuota nare Kroatija, o ateityje tikisi matyti Estiją pilnąją narę, jei estai pasirodys tam pasirengę. Verta paminėti, kad CERN teorijos skyrius ieško dviejų naujų teoretikų nuolatinėms darbo pozicijoms.
CERN mokslinių tyrimų ir skaičiavimų direktorius prof. Ekhardas Elsenas (Eckhard Elsen) pažymėjo, kad antrosios fazės atnaujinimuose vis labiau trūks elektronikos inžinierių ir ypač FPGA inžinierių-programuotojų. Pasaulinio LHC skaičiavimų tinklo WLCG atstovai priminė, kad vis labiau jaučiamas didelių energijų fizikos programinės įrangos specialistų trūkumas, o universitetai ir kitos valstybinės organizacijos nelabai vertina tokių žmonių pasiekimus. Amerikiečiai ėmėsi iš savo pusės spręsti šią problemą įkurdami Mokslinių tyrimų ir inovacijų didelių energijų fizikos programinei įrangai institutą (IRIS-HEP).
Sunkiųjų jonų susidūrimų tyrėjai džiaugėsi naujais LHC rezultatais ir lygino eksperimentatorių duomenis su savo hipotezėmis. Eksperimentiniai rezultatai labai gerai atkartoja gardelės kvantinės chromodinamikos (lattice QCD) skaičiavimus ir ragina toliau tęsti LHC sunkiųjų jonų programą. Nauji matavimai leido sukurti naują darbinę hipotezę: „visi branduoliai ir hiperbranduoliai susidaro kaip kompaktiškos multikvarkų būsenos fazių riboje“, kuri paaiškina nesutapimus su įprastais sunkiųjų jonų sąveikų modeliavimais.
Dr. Aurelijus Rinkevičius

√   Posėdžio data: 2018 m. rugsėjo 28 d.  CERN tarybos 190-oji uždaroji sesija

Susirinkimas prasidėjo pranešimu, kuriame paskelbta nauja CERN tarybos prezidentė: dr. Ursula Bassler (CNRS-IN2P3). Kitas aptarimas patvirtino pasiruošiamosios grupės (Physics Preparatory Group), Europos dalelių fizikos strategijai formuoti, sudėtį. Išrinkta sekretorė Halina Abramowicz (Tel Aviv U.) pristatė planus trumpai: planuojami keli kasmetiniai darbiniai susirinkimai, o 2019-ųjų pavasarį atviras simpoziumas. Vėliau buvo apžvelgiama CERN-EC MoU susitarimo įgyvendinimas. CERN-EC darbai yra įgyvendinami per darbo paketus, o temos apima tarptautinį bendradarbiavimą, tyrėjų karjeras ir mobilumą, lyčių lygybę, tyrimų ir elektroninę infrastruktūrą, žinių perdavimą į verslą, atvirą prieigą, mokslo komunikacijas bei populiarinimą ir medicinines technologijas.
HEPtech (technologijų perdavimo tinklas) buvo pristatytas kitame pranešime. Tinklas egzistuoja jau 10 metų, o jo pagrindinis tikslas mokyti partnerius geriausios praktikos perduodant žinias ir intelektualinę nuosavybę industrijai. Šis tinklas buvo inicijuotas CERNo.
Parengė dr. Aurelijus Rinkevičius

√   Posėdžio data: 2018 m. rugsėjo 27–28 d.

2018 m. rugsėjo 27–28 d. įvyko CERN tarybos posėdis, kuriame  kartu su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu akad. J.Baniu dalyvavo Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Andrius Krivas. Posėdžiui pirmininkavo tarybos pirmininkas prof. Sijbrand de Jong. Buvo svarstyta ir pritarta mokslo ir finansų komitetų ataskaitoms, pranešta, kad vyks prezidento rinkimai, taip pat pristatyti darbai dėl AWAKE programos, neutrinų detektoriaus gamybos pasiekimai ir problemos. Pateikta informacija, kad nuo metų pradžios CERN lankėsi 97 delegacijos iš įvairių šalių. CERN konkurse dalyvavo 195 komandos, laimėjo komandos iš Manilos, Filipinų ir Mumbajaus, Indijos. Informuota, kad Ispanijoje keičiasi kuruojanti CERN institucija – tai bus Ispanijos Švietimo ir inovacijų ministerija. Kitais metais Baltijos šalyje yra planuojam CERN mokykla.  Posėdyje buvo patvirtinta veiklos ataskaita ir auditorių išvada apie ataskaitą, pranešta, kad bus skelbiama 15 pirkimų už bendrą 43 milijonų CHF sumą, pateikta įrangos naudojimo apžvalga, taip pat informacija apie didelės raiškos (High Luminosity) projektą.  Buvo svarstyti duomenų srautai – CERN per mėnesį yra surenkama maždaug 10 Petabaitų eksperimentinių duomenų, – aptarta kolektyvinių sutarčių ir pensijų fondo būklė, pateikti mokslo muziejaus CERN projektai ir finansavimo galimybės pabrėžiant, kad muziejus bus statomas tik iš rėmėjų lėšų.
Parengė akad. Jūras Banys

√   Posėdžio data: 2018 m. rugsėjo 26 d.

365-tasis CERN Finansų komiteto posėdis vyko vieną dieną. Patvirtinus praeito posėdžio protokolo projektą, buvo aptarti organizacijos finansiniai reikalai: gauti narystės įnašai, turimos grynosios lėšos, kaupiamasis biudžeto deficitas. Teigiamas kaštų pokyčių indekso įvertis rodo, kad šalių narystės mokestį kitąmet gali tekti padidinti (neviršijant 2%). Ataskaitas apie esamą situaciją ir praėjusius posėdžius pristatė CERN Pensijų fondas, Audito komitetas, Įdarbinimo sąlygų trišalio forumo (TREF) pirmininkė. Finansų ir žmogiškųjų išteklių skyriaus direktorius M.Steinacher pristatė iniciatyvą vienais metais atidėti personalo finansinių ir socialinių sąlygų peržiūrą, vykstančią kas 5 metus. Dėl prof.R.Heuer ilgesnio vadovavimo organizacijai, sutartus pakeitimus turėjo įgyvendinti naujasis direktoratas, nedalyvavęs situacijos nagrinėjime, ir tai kartotųsi. Greitintuvų ir technologijų skyriaus direktorius F.Bordry supažindino su Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) ir jo injektorių naujienomis – ne tik pasiekimais, bet ir pasitaikiusiais įrangos ar infrastruktūros gedimais. Birželio mėn. pradėtieji HL-LHC statybos darbai sukelia papildomą vibraciją, kuri šiuo metu yra pastebima greitintuvų darbe, bet dar netrukdo. Pagrindinės statybos numatytos 2019-2020 metais, sustabdžius LHC.
Praeitame CERN FC posėdyje Švedijos atstovai paprašė pristatyti CERN naudojamą įmonės rizikų valdymo systemą (ERM). Ją, veikiančią nuo 2016 m., pristatė ERM grupės vadovė A.Kerhoas. Rizikos identifikuojamos stengiantis atsakyti į klausimą „kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių CERN negalėtų įgyvendinti savo misijos arba CERN galėtų žlugti?“ ir didžiausią dėmesį skiriant didelės rizikos faktoriams. Įmonės rizikų valdymo grupė veikia CERN direktorato lygmenyje, apie rizikas ir jų valdymą pasakoja tiek organizacijos viduje, tiek EIROforume. Kalbėdama apie artimiausius planus vadovė paminėjo, kad artėja trečiasis rizikų įvertinimas.
CERN Tarybos birželio posėdžio metu buvo paprašyta plačiau pristatyti CERN Mokslo vartų (Science Gateway, SG) sumanymo įgyvendinimą. SG būtų statomi nenaudojant CERN organizacijos lėšų, tačiau jų gali prireikti pastatą eksploatuojant. Projekto vadovas P.Geeraert supažindino su Renzo Piano Building Workshop (RPBW) pasiūlytu pastato projektu, numatomomis SG statybos ir eksploatacijos išlaidomis, projekto organizacine struktūra. 2018 m. vasarą buvo suformuotas projekto Patarėjų komitetas, kurio sudėtyje yra ir CERN Tarybos delegatų pasiūlyti nariai. Projekto vadovas pristatė artimiausius žingsnius, šiuo metu įvertintas SG projekto rizikas ir jų valdymą. Nors projektas bus finansuojamas iš išorinių šaltinių, didžioji lėšų dalis bus skirstoma vykdant įprastus CERN viešuosius pirkimus. CERN FC esamą projektą rekomendavo įgyvendinimui.
Pramonės atstovų forumo (ILO Forum) pirmininkas H. Kiziltoprak pristatė išvakarėse vykusį susirinkimą ir jo metu vykdytas veiklas.
Posėdžio pabaigoje Pramonės, tiekimo ir žinių perdavimo (Industry, Procurement and Knowledge Transfer, IPT) skyriaus vadovas T. Lagrange pristatė tvirtinimui teikiamus didelės vertės (nuo 750 tūkst.CHF) arba tiekimo nesant varžytuvių (nuo 200 tūkst.CHF) pirkimus. Svarstymui teikti pirkimai buvo patvirtinti. Būsimųjų pirkimų sąrašą galima rasti https://found.cern.ch/java-ext/found/CFTSearch.do.
Po finansų komiteto posėdžio buvo sudaryta galimybė aplankyti Beamline for Schools (BL4S) platformą. Atvykusiems FC nariams Indijos moksleiviai papasakojo apie savo atliekamus elektringų dalelių elgesio magnetiniame lauke tyrimus, bei pristatė Filipinų moksleivių eksperimentą – bandymą įvertinti, ar tam tikros rūšies hadronai, vadinamieji pionai, galėtų būti naudojami spindulinei vėžio terapijai. Moksleivių eksperimentai vyksta CERN Protonų sinchrotrono tyrimų zonoje T9. Artimiausius du metus CERN greitintuvų kompleksas neveiks, todėl kitąmet BL4S vyks DESY laboratorijoje Hamburge.
CERN darbuotojų asocijacija vakare suorganizavo Tarybos delegatų susitikimus su darbuotojais iš savo šalies. Į susitikimą atėjo CERN technikos studentė.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas

√   Posėdžio data: 2018 m. birželio 13–15 d.

CERN tarybos posėdyje Lietuvos delegacija dalyvavo klausytojo teisėmis, kartu su akad. Eugenijumi Butkumi pirmoje dalyje dalyvavo Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Andrius Krivas. Posėdžiui pirmininkavo Tarybos pirmininkas prof. Sijbrand de Jong. Posėdyje buvo svarstyta ir pritarta mokslo ir finansų komitetų ataskaitoms. Pristatytos 2017 m. veiklos ataskaita ir auditorių išvada apie ataskaitą. Pateikta finansinė 2017 m. ataskaita (M. Steinbacher). Ši ataskaita taip pat buvo audituota ir pateikta teigiama auditorių išvada. Posėdyje pateikta informacija apie didelės raiškos (High Luminosity) projektą. Kitą dieną įvyko oficialus šio naujo CERN projekto atidarymas. Nauja eksperimentinė infrastruktūra, kurią numatoma užbaigti per trejus metus, iki dešimt kartų padidins dalelių susidūrimo skaičių per laiko vienetą. Tai leis padidinti LHC eksperimentų efektyvumą.
Dalyvavimas tarybos posėdžiuose leidžia išsamiau susipažinti su CERN veikla, užmegzti dalykinius ryšius su kitų šalių atstovais.
Parengė akad. Eugenijus Butkus

√   Posėdžio data: 2018 m. birželio 12–13 d.

364-asis CERN Finansų komiteto posėdis buvo antrasis, kuriame dalyvavau. Buvo pristatyta galutinė 2017 metų CERN veiklos ataskaita ir pateiktos išorės auditorių bei CERN mokslo politikos komiteto išvados apie ją. Buvo pristatyta ir 2017 metų CERN finansinė ataskaita bei išorės auditorių išvados apie ją, taip pat aptartas auditorių pateiktų rekomendacijų vykdymas. CERN generalinei direktorei prašant, buvo pakoreguotos įdarbinimo taisyklės – vadovaujančiam personalui išimties tvarka bus leidžiama dirbti ir atėjus pensijiniam amžiui, jei to pageidaus generalinė direktorė, bet ne ilgiau nei tęsiasi jos kadensija. Buvo aptarta dabartinė CERN finansinė padėtis ir planuojamos išlaidos. Papasakota apie didžiojo hadronų greitintuvo, jo eksperimentų ir skaičiavimo išteklių reikalus. Priminta, kad pradedama ruoštis naujam veiklos etapui – didelio šviesingumo didžiojo hadronų greitintuvo (HL-LHC), o birželio 15 d. vyks statybų pradžios iškilminga ceremonija. CERN generalinė direktorė pristatė patikslintą artimiausių metų planą (2019–2023) ir priminė laukiančius iššūkius. P. Geeraert pristatė Mokslo vartų projektą – naują pastatą prie Mokslo ir inovacijų gaublio. Naująjį pastatą ketinama statyti panaudojant išorinio finansavimo lėšas. Finansų komitetas patvirtino didelės apimties pirkimų sandorius. Pabaigoje posėdžio dalyviai buvo informuoti apie 2019 metais planuojamus posėdžius, kalendorių turi patvirtinti CERN Taryba.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas

√   Posėdžio data: 2018 m. kovo 14–16 d.

Lietuva 2018 m. sausio 8 d. tapo CERN asocijuotoji narė. Pirmą kartą vykusiame CERN tarybos posėdyje dalyvavo Lietuvos delegacija klausytojo teisėmis.
Posėdžio pradžioje Tarybos pirmininkas prof. Sijbrand de Jong pristatė ir pasveikino Lietuvos delegaciją. Lietuvos delegacijos vardu LMA prezidentas akad. Jūras Banys, dėkodamas CERN, apibendrino, kad Lietuvos dalyvavimas CERN veiklos bus abipusiai naudingas. Pažymėjo, kad simboliška, jog Lietuva tapo CERN asocijuota nare pažymint Lietuvos valstybės 100-metį. Dalyvavimas CERN veiklose yra puiki galimybė Lietuvai artimiau susipažinti su įvairiapuse šios didelės Europinės mokslinių tyrimų organizacijos veikla, užmegzti dalykinius ryšius su kitų šalių atstovais. Tai paskatins Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus ir lietuviškais gaminiais bei technologijomis prisidėti prie šios organizacijos uždavinių įgyvendinimo. Ypač svarbus klausimas – Lietuvos įmonių dalyvavimas CERN pirkimuose siekiant visavertiškai Lietuvai dalyvauti CERN ir taip pritraukti lėšų.
Tarybos posėdyje buvo pritarta mokslo, finansų ir pramonės komitetų ataskaitoms, pritarta 2019–2023 m. vidutinio periodo planui, pateikta informacija apie pastatų renovaciją, CERN alumnų programą, Europos dalelių fizikos strategijos programą. Dauguma posėdyje svarstytų klausimų yra ribotos sklaidos ir asocijuoti narai posėdyje nedalyvauja.
REZULTATŲ SKLAIDA. Pateikti informaciją visuomenei apie Lietuvos dalyvavimą CERN
PASIŪLYMAI. Surengti Lietuvos atstovų CERN komitetuose ir taryboje susitikimą bei aptarti dėl tolesnio dalyvavimo.
Parengė akad. Eugenijus Butkus

√    Posėdžio data: 2018 m. kovo 13–14 d.

Lietuvai tapus asocijuota nare, buvau paskirtas atstovu į CERN Finansų komitetą. Kovo 14 d. pirmą kartą dalyvavau finansų komiteto posėdyje, o dieną prieš tai – kovo 13 d. – vyko pramonės atstovų (ILO) 14-asis forumas. Abejuose posėdžiuose dalyvavau kartu su Lietuvos pramonės atstove G. Tarvydiene (Lietuvos pramonininkų konfederacija).
Pramonės atstovų forume CERN Pluoštelių skyriaus (Beams Department) vadovas P. Collier pristatė šio CERN padalinio veiklą. Tai buvo pirmasis bandymas detaliau pristatyti CERN MTEP padalinio uždavinius ir poreikius. Keli pranešimai aptarė geriausias praktikas kaip padidinti ekonominę CERN narystės grąžą. CERN viešųjų pirkimų taisyklės buvo aptariamos keliais požiūriais. Po vieno pranešimo pramonės atstovai galėjo išsakyti savo nuomonę apie prekių tiekimo taisykles: ar rekomenduoti, kad CERN viešųjų pirkimų metu būtų nurodytos tik